Brahma
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Brahma – (skr. ब्रह्म, „brahma“) – aukščiausioji dievybė, įeinanti į brahmanizmo ir induizmo trejybę trimurti (Brahma, Višnus ir Šyva).
Turinys |
[taisyti] Dieviškoji trejybė (trimurti)
Šioje trejybėje Brahma – Visatos kūrėjas, jos įkūnytojas ir siela, Višnus – jos sergėtojas, Šyva – naikintojas. Tačiau mitologiniuose siužetuose šis funkcijų pasiskirtymas neretai pažeidžiamas; tai leidžia manyti, jog archainiuose eposo sluoksniuose Brahma atliko visas funkcijas vienas. Skirtingai nuo Višnaus ir Šyvos, Brahma – labai abstraktus trejybės dievas ir mažiausiai pasireiškia mitų siužetuose. Brahma vaidina svarbų vaidmenį induizmo pasaulėžiūros sistemose.
[taisyti] Brahma ir Pradžapatis
Vedose Brahma, kaip dievas, neminimas, o jo funkcijas atlieka Pradžapatis, kuris santykinai vėlesniuose tekstuose yra sutapatinamas su Brahma (plg. „Kaušika-brahmaną“, „Taittirija-samhitą“, upanišadas, sutras). Reikia pažymėti, kad epose epitetas Pradžapatis („esybės valdovas“, „pirmagimis“) išlieka greta kitų jo epitetų: Tvaštri („kūrėjas“), Dhatri („parengėjas“), Vidhatri („paskirstytojas“), Lokaguru („pasaulio prižiūrėtojas“), Paramešthinas („auščiausiasis“) ir t.t.
[taisyti] Vaizdavimas
Brahma vaizduojamas kaip raudonos spalvos keturveidė, lotoso akimis, būtybė. Jis turi keturis kūnus ir aštuonias rankas, kuriose laiko keturias vedas, valdžios lazdą, indą su Gangos vandeniu, aukojimo šaukštą, kai kada lotosą, perlų vėrinį ir lanką. Brahma „panašus į tūkstantį saulių“ („Aranjakaparva“ 194, 15 „Mahabharatoje“), spindintis, galingas, nenugalimas. Jis gyvena aukščiausiame kalne Meru ir važinėja pasikinkęs gulbę.
[taisyti] Kūrimo aktas
Pagal „Manu-smriti“, puranas, „Mahabharatą“ (XII), Brahma gimsta iš kiaušinio, plaukiojančio pasauliniame vandenyne, kuriame jis vaizduojamas kaip auksinis gemalas Hiranjagarbha. Praleidęs vienerius metus kiaušinyje, Brahma minties jėga padalina kiaušinį į dvi puses; iš vienos yra sukuriamos dausos, iš kitos – žemė; tarp jų atsiranda oro erdvė. Paskui atsiranda penki elementai (vanduo, ugnis, žemė, oras, eteris), mintis, o dar vėliau – dievai, aukojimas, trys vedos, žvaigždės, laikas, kalnai, lygumos, jūros, upės ir, pagaliau, žmonės, kalba, aistra, pyktis, džiaugsmas, atgaila, priešingybės sąvokos (karštis – šaltis, sausumas – drėgnumas, vargas – džiaugsmas ir t.t.).
Pats Brahma paskiau pasidalina į dvi dalis – vyrišką ir moterišką. Tada atsiranda augalai, gyvūnai, paukščiai, vabzdžiai, demonai. Brahma kontroliuoja, valdo ir nukreipia visa, kas yra gyva, ir visą pasaulį; jis įkūnija egzistencijos kūrybinį principą, absoliutą, kaip aukščiausiąjį objektyvų pradą, kuriam sutankėjus atsiranda apčiuopiamas pasaulis; ta prasme Brahma yra priešpastatomas individualizuotam ir subjektyviam pradui – atmanui. Brahma ne tik kuria pasaulį: jo gyvenimo trukmė, viršijanti visų kitų dievų amžių (jis „amžinai senas“), nustato Visatos chronologinius rėmus; Brahma gyvena 100 dieviškųjų metų („šimtas Brahmos metų“), kurie lygūs 311.040.000.000.000 „žmogaus“ metų (žr. Kalpa, Juga).
[taisyti] Mitologija
Brahmos mitologiniai aspektai geriausiai pateikti epose, kuriame, beje, yra siužetai, leidžiantys manyti, jog Brahma ir Pradžapatis – yra vienas ir tas pats (plg. kūrimo mitus „Šapatha-brahmane“ XI ir „Mahabharatoje“ XII). Brahma, pasinaudojęs dvasios galia, susilaukia sūnų, kurių vardai: Mariči, Atri, Angiras, Pulastja, Pulaha, Kratu, Dakša ir Bhriga (žr. Riši). Būtent jie tampa dievų ir žmonių pirmapradžiais. Žmonės atsiranda taip pat ir iš incestinių ryšių tarp Brahmos ir jo dukters, žinomos skirtingais vardais (Vač, Sarasvati, Sandhja, Šatarupa, Brahmani).
Kitas svarbus mitas yra susijęs su Brahmos žmona Savitri („Aranjakaparva“, „Mastja-purana“): sukūręs sūnus, Brahma lieka nepatenkintas ir nusprenžia palengvinti savo gyvavimą: ištaręs šventą žodį, jis iš savo kūno pusės pagimdo deivę Gajatri (vadinamą anksčiau išvardintais vardais). Sužavėtas ja, Brahma susikuria sau keturis veidus, kad galėtų neatsitraukdamas žiūrėti į savo žmoną. Pastebėjusi Brahmos aistrą, Savitri iškeliauja pas brolius į dausas, ir pas Brahmą atsiranda penktas veidas, nukreiptas aukštyn. Po incesto Šyva nukerta Brahmai penktąją galvą. Višnuizmo rašte „Brahmavaivarta-puranoje“ Višnus apkaltina Brahmą tuo, kad šis atsisakė sueiti su sužandinta aistros Mohini; paskui Višnus priverčia jį atgailauti ir to pasekoje atsiranda 10, 100 ir 1000 veidų Brahmos, kurie turėtų sugėdinti keturveidį Brahmą. Brahma po to užima aukštesniąją vietą tarp dievų.
Ypatingo dėmesio verti ir kiti mitai, kuriuose dalyvauja Brahma:
- Brahma, įsikūnijęs kaip žuvis, išgelbėja Manu nuo potvynio („Mahabharata“ III, plg. su „Šatapatha-brahmana“ I);
- Brahma moters pavidalu sukelia mirtį;
- Rudra – Brahmos pykčio pasireiškimas;
- Brahma įsako Rudrai susitaikyti su asura Ušanas („Višnu-purana“ IV);
- Narados gimimas iš Brahmos šlaunies;
- Brahma dalyvauja siužete apie Sundą ir Upasundą („Mahabharata“ I);
- Dalyvauja siužete apie Skandos gimimą („Matsja-purana“);
- Brahmos paskyrimas pasaulio (lokapalos) sargu;
- Brahmos dalyvavimas kuriant deivę Kali („Marhandėja-purana“);
Taip pat jis sutinkamas siužetuose apie Dhundhumarą, angirasus, Ramą, Ravaną, Garudą, Indros ir Vritros dvikovoje, siužete apie Gangos upės kritimą į žemę, asurų tvirtovės Tripuros sugriovimą ir t.t. Tiesa, Brahmos vaidmuo nespecializuotas: jis pasirodo, įsako, apdovanoja, įvykdo prašymus, duoda patarimus, guodžia. Žinomos kai kurios mitų versijos, kur vietoj Brahmos tą patį vaidmenį atlieka Višnus, kartais Šyva – pastarieji išstūmė Brahmą iš panteono.
[taisyti] Mitų apie Brahmą kilmė
Vedose žodis „bráhmanas“ (niekatrosios giminės) reiškė maldos formulę, tam tikro universalaus principo žodinę išraišką, vėliau – patį principą.
Pagal tą pačią analogiją, „Šatapatha-brahmane“ kalbama, jog Brahma (niekatr. gim.) sukūrė dievus ir patalpino juos „tuose pasauliuose“. Šis motyvas atsikartoja kitur, kur „Brahma“ figūruoja jau kaip vyr. gim. žodis. Tokiu būdu, Brahma, kaip dievas, atsirado iš abstrakčios sąvokos. Galbūt anksčiau ji reiškė kažką konkretaus – pvz., ritualinį objektą, turintį universalią reikšmę (pvz., pasaulinio medžio analogą ar jo variantus). Būtent ta prasme žodis „bráhmanas“ (kaip ir su juo susijęs „brahmánas“ – „žynys“, plg. su lotynų „flamen“ – „žynių giminės“) turi ryškias indoeuropietiškas paraleles, plg. senovės iranėnų brazman-, lietuvių balžienas, latvių balziens, rusų болозно ir kt.
