Vedos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vedos (skr. veda – žinojimas), vedų literatūra, senovės indų literatūros paminklai, sukurti arijų genčių II tūkstantmečio pabaigoje – I tūkstantmečio pirmoje pusėje pr. m. e. Sudaro 4 dideli himnų, maldų ir religinių ritualo formulių rinkiniai (Rigveda, Samaveda, Jadžurveda, Atarvaveda), Brahmanai (teologiniai traktatai), Upanišados (religiniai-filosofiniai kūriniai) ir Aranjakai (atsiskyrėlių elgesio taisyklės). Šie kūriniai induistų iki šiol laikomi šventosiomis knygomis, dieviškojo apreiškimo dalyku (Šruti – išgirsta). Seniausias ir žymiausias Vedų rinkinys yra Rigveda.
Su Vedomis glaudžiai susijusi Vedinga (6 pagalbinės disciplinos – metrija, fonetika, gramatika, etimologija, astronomija, ritualas). Vedos teikia žinių apie Indijos genčių perėjimą iš primykštės bendruomenės santvarkos į klasinę visuomenę, atspindi socialinę ekonominę, kultūrinę senovės Indijos praeitį, religiją ir mitologiją.
