Karolis XII
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karolis XII-asis (šv. Karl XII; 1682 – 1718) – Švedijos karalius nuo 1697 m., Karolio XI-ojo sūnus.
Šiaurės karo (1700-1721) metu ne kartą nugalėjo priešiškos koalicijos, susidėjusios iš Rusijos, Saksonijos, Danijos ir Brandenburgo, pajėgas. 1702 m. prie Klišovo sumušė saksų-lenkų kariuomenę, vadovaujamą Augusto II-ojo. 1704 m. privertė Augustą II-ąjį atsisakyti Abiejų Tautų Respublikos sosto vaivados Stanislovo Leščinskio naudai. Jo žygis į Rusiją 1708 m. baigėsi pralaimėjimu mūšyje prie Poltavos 1709 m. Pabėgęs į Turkiją Karolis XII-asis bandė įkalbėti Turkijos sultoną skelbti karą Rusijai. Mirė 1718 m. Fredrikshaldo tvirtovės Norvegijoje apgulties metu. Buvo paskutinis absoliutinis Švedijos monarchas.