Katyčiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie kaimą Šilalės rajone žr. Katyčiai (Šilalė).

Katyčiai

Katyčiai

Koordinatės

55°17'20″ š. pl.
21°49'40″ r. ilg.

Savivaldybė

Šilutės rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Katýčiai
Kilmininkas:	Katýčių
Naudininkas:	Katýčiams
Galininkas:	Katýčius
Įnagininkas:	Katýčiais
Vietininkas:	Katýčiuose

Katyčiai – miestelis Šilutės rj. sav., 23 km į pietryčius nuo Šilutės. Seniūnijos ir parapijos centras. Per miestelį teka Šyša. Plano struktūra radialinė. Dauguma pastatų išsidėstę palei kelius, kurie eina į Šilutę, Ž. Naumiestį, Stoniškius.

Katyčiuose veikia pagrindinė mokykla, paštas, med. punktas, Šilutės medicinos centro Šeimos gydytojo kabinetas, vaistinė (nuo 1947), biblioteka-filialas (nuo 1947), evangelikų liuteronų bažnyčia, katalikų koplyčia, turgus. Katyčių miestelio architektūriniai paminklai -jo centrinė dalis, evangelikų liuteronų bažnyčia (1734), gyvenamas namas (XIX a. pab. – XX a. pr.), sandėlis (XIX a. II-a pusė), prekybos eilės (XIX a. pab. – XX a. pr.), vandens malūnas (1926).

[taisyti] Istorija

Pagal 1422 Melno taikos sutartį Katyčių gyvenvietės teritorija priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1451-85 Žemaičių seniūnas Kęsgaila įkūrė dvarą, kuris priklausė Jurbarko seniūnijai. 1533 Prūsija užgrobė Katyčių kaimo žemes. Nors tuo metu Prūsija buvo Lenkijos karalystės vasalė (nuo 1525), o Lenkijos karalius Žygimantas Senasis – LDK valdovas, Katyčiai nebuvo grąžinti Lietuvai, o nuo 1555 atiteko Prūsijai. Buvo pastatyta pilis, evangelikų liuteronų bažnyčia (1568). XVI a. pab. – XVII a. pr. veikė parapijinė mokykla. XVIII a. gyveno nemažai prekybininkų, vyko dideli turgūs. XVIII a. pr. ir XIX a. pirmoje pusėje nuo maro ir choleros epidemijų išmirė žymi dalis Katyčių kaimo gyventojų ir į jų vietą buvo atkelti kolonistai vokiečiai, kurie 1861 sudarė 80 %. Katyčių gyventojų. 1905 m. Katyčiuose lietuvių buvo 30 %. Nuo XIX a. Pradžios iki XX a. vidurio Katyčiai – valsčiaus centras. 1922 metų pabaigoje Katyčiuose įsteigtas Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrius. Tarpukaryje Katyčiuose buvo dvi pradžios mokyklos, valsčiaus policijos įstaiga, paštas, vaistinė, lietuvių bankelis, taupomoji skolinamoji kasa, draudimo įstaiga, kelios amatų dirbtuvės, plytinė, keletą krautuvių. 1926 metais Katyčiuose pastatytas vandens malūnas, kuris pokaryje kurį laiką miesteliui tiekė elektros energiją. 1555-1939 vokiečių dokumentuose, žemėlapiuose Katyčiai vadinami Kotyca, Koadjuthen, Koadjuten, Coadjuthen, Katytiai, Kottiten ir t.t.

Po II-o pasaulinio karo Katyčiuose labai pasikeitė gyventojai – baigiantis karui dalis pasitraukė į Vakarus, o į jų vietą užpildė atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių. Tęsė veiklą mokykla: 1944-1949 buvo progimnazija, 1949-1959 – septynmetė, 1959-1963 – internatinė m-la, 1963-1967 aštuonmetė, 1967-2001 – vidurinė, nuo 2001 – pagrindinė m-la, prie kurios 2003 prijungta Stubrių skyrius. 1947 įsteigtas vaikų darželis. Katyčiai apylinkės centras (1950-1977), Katyčių paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1995 metais Katyčiai tampa seniūnijos centru.