Kerpės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sieninė geltonkerpė (Xanthoria parietina)

Kerpė (Lichen, angl. Lichen, vok. Flechte) – simbiotinis organizmas, sudarytas iš grybo hifų ir žaliadumblių arba melsvabakterių ląstelių. Kerpes sudarantys grybai dažniausiai yra aukšliagrybiai (95%), kiti – papėdgrybiai.

Dumblių ląstelės turi chlorofilo, o tai leidžia jiems gyventi visiškai mineralinėje aplinkoje, organines medžiagas gaminantis fotosintezės būdu. Grybas saugo dumblius nuo išdžiūvimo ir, kai kuriais atvejais, aprūpina dumblius mineralinėmis medžiagomis, gaunamomis iš substrato. Melsvabakterės taip pat gali įsisavinti atmosferos azotą, taip prisidėdamos prie dumblių vykdomos fotosintezės.

[taisyti] Kerpių sandara

Žinomi tokie kerpių struktūros tipai:

Žiauberiškosios kerpės labai prikibę prie paviršiaus, ant kurio auga, jų negalima atskirti nepažeidžiant, pavyzdžiui:

Lapiškosios kerpės turi į lapus panašų gniužulą, dažniausiai augantį horizontaliai substrato paviršiui. Gniužulo kraštus galima atkelti, viršutinė pusė skiriasi nuo apatinės:

Krūmiškosios kerpės. Jų gniužulas krūmelio, barzdos ar siūlų pavidalo. Auga vertikaliai substrato paviršiui.

Krūmiškosios kerpės neretai turi dvejopą gniužulą. Pirminis gniužulas yra panašus kaip lapiškųjų kerpių ir auga pirmiausia. Vėliau iš jo auga antrinis gniužulas. Pavyzdžiui, Šiurė (Cladonia) neretai atrodo taip:

Kai kada [1] išskiriamas ketvirtas kerpių gniužulo tipas (angl. Squamulose lichens).

[taisyti] Kerpių dauginimasis

Kerpes sudaro du organizmai – dumbliai ir grybai. Grybas neretai augina savo vaisiakūnius ir brandina sporas:

Tokia spora dygdama stengiasi rasti ir apraizgyti netoli esantį dumblį, sukurdama simbiontinį organizmą.

Kerpės dauginasi ir platindamos savo gniužulo daleles, kuriose iš karto būna ir grybas, ir dumblis. Tai gali būti tiesiog įprastinio gniužulo gabalėliai ar specialiai išauginamos, lengvai nuo pagrindinio gnužulo atsiskiriančios struktūros.

Dumblis gali daugintis ir savarankiškai.

[taisyti] Kerpių cheminė sandara

[taisyti] Kerpių ekologija

[taisyti] Kerpių gamtinė ir praktinė reikšmė

Kerpės – geri indikatoriniai augalai oro užterštumui nustatyti, bent kiek užterštame ore jos neišgyvena. Iš Lietuvoje augančių šiek tiek atsparesnė yra tik sieninė geltonkerpė (Xantoria parietina). Jei nebeauga nė ji – visai blogai.

Iš kai kurių kerpių rūšių yra gaminamas lakmusas.

Kai kurios kerpės (pav. Briedragė) naudojamos kvepalų gamyboje.

Kerpėse aptinkama įvairių antibiotikų, todėl kai kurios rūšys (pav. Kedenė nuo seno buvo naudojamos žaizdoms gydyti).

Kerpės yra kai kurių gyvūnų maisto šaltinis (pvz., elninė šiurė – šiaurės elnių maistas).

[taisyti] Sistematika

Eilė. Lekanoriečiai (Lecanorales)
Eilė. Karpūniečiai (Verrucariales)

[taisyti] Lietuvos raudonosios knygos kerpės

Į Lietuvos raudonąją knygą yra įrašytos šios kerpių rūšys:

Plačioji platužė (Lobaria pulmonaria)
Akytoji solorina (Solorina spongiosa)
Kupstinė šiurė (Cladonia caespitica)
Juostinis plynkežis (Hypogymnia vittata)
Išcentrinis kežas (Arctoparmelia centrifuga)
Gūbriuotoji saitakarpė (Lassalia pustulata)
Suodinoji saitakarpė (Umbilicaria deusta)
Daugialakštė saitakerpė (Umbilicaria polyphylla)
Skėtrioji briedragė (Evernia divaricata)
Glotnioji kedenė (Usnea glabrata)
Glotniašakė kedenė (Usnea glabrescens)
Laplandinė kedenė (Usnea lapponica)
Šiurkščioji kedenė (Usnea scabrata)

[taisyti] Lit. šaltiniai

Motiejūnaitė Jurga, 2002: Lietuvos grybai. Lapiškosios ir krūmiškosios kerpės (Ascomycetes lychenisati Species foliosae et fruticosae), 13(1). – Vilnius. – 199 p.