Renesansas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Renesansas (pranc. Renaissance, it. Rinascimento – atgimimas). – Europos istorijos laikotarpis (XIV – XVI amžius), kuriam būdingas atsigręžimas į Antikines Graikijos kultūrą bei meno tradicijas, humanistinė pasaulėžiūra, mokslo suklestėjimas. Renesanso idėjos susiformavo Šiaurės Italijoje, vėliau išplito po visą katalikiškąją Europą.

Turinys 1 Terminas 2 Renesanso laikotarpiai 3 Susiformavimo prielaidos 4 Filosofijos bruožai 5 Mokslo bruožai 6 Meno bruožai 6.1 Muzika 7 Istorija

[taisyti] Terminas

Trečią kartą rinascita arba rinascimento (italų k. – atgimimas) sąvoką 1550 m. panaudojo italų menininkas ir menininkų biografas Giorgio Vasari, siekdamas „naująjį meną“ atskirti nuo viduramžių gotikos. 1820-30 m. prancūzai perėmė terminą ir išplatino visose Europos šalyse. Juo pavadintas pereinamasis laikotarpis tarp Viduramžių ir Naujųjų laikų. Renesanso sąvoką išpopuliarino Bazelio istorikas Jacob Burckhardt savo darbe „Renesanso kultūra Italijoje“ „XereX“ („Die Kultur der Renaissance in Italien“).

[taisyti] Renesanso laikotarpiai

• ankstyvasis (XIV a. vid. – XV a. pr.), susiformavęs Florencijoje;
• brandusis (XVI a. pr.) – visoje Italijoje;
• vėlyvasis (XVI a. vid. – XVII a. pr.), iš Italijos paplitęs po visą Europą.

[taisyti] Susiformavimo prielaidos

• Viduramžiais Šiaurės Italijoje kūrėsi ir klestėjo laisvi respublikinio valdymo miestai – valstybės. XII a. pab. miestai tapo prekybos ir finansų centrais.
• Plėtojosi amatai ir prekyba. Stiprėjo prekybininkų bei amatininkų politinė padėtis miestuose. Tobulėjo gamybos technologijos, didėjo darbo našumas.
• Formavosi samprata, kad viskas priklauso nuo asmenybės gebėjimo ir valios, atsirado siekimas išsiskirti ir išgarsėti.
• Būta stiprių švietimo tradicijų. XII-XIII a. pradinėse, vidurinėse ir aukštosiose mokyklose galėjo mokytis ir paprastų miestiečių vaikai.
• Italija turėjo kontaktų su daugeliu kraštų: (Bizantija, arabų valstybėmis ir t.t.)
• Didėjant susidomėjimui kultūra, architektūra, menu reikėjo daugiau mokytojų, menininkų.

Literatūros bruožai:

• Literatūra tapo politinio ir dorovinio poveikio priemonė.
• Literatūros kūriniuose buvo vaizduojamas realus žmogus realiame gyvenime.
• Atsirado tautinė literatūra.

[taisyti] Filosofijos bruožai

• Buvo plėtojamos teorijos ir mokymas apie valstybę (N. Makiavelis, Ž. Bodenas). Kuriamos utopinės idealių valstybių teorijos (T. Moras).
• Formavosi gamtos filosofija apie būties problemas (M. Kopernikas, Dž. Brunas, G. Galilėjus).

[taisyti] Mokslo bruožai

• Buvo tyrinėjama gamta ir jos reiškiniai. Pagrindinis pažinimo būdas – patyrimas.
• Žinios buvo siejamos su praktiniais žmonių poreikiais.

[taisyti] Meno bruožai

• Išryškėjo individualumas ir realizmas. Siekdamas sukurti šedevrą, menininkas pagrindinį dėmesį skyrė žmogui, jo jausmams.
• Antikinių meno tradicijų atgaivinimas (kupolas, kolonos, fontanai).
• Florencijos skulptūros. Tai buvo Lorenco Gilberto idėja (1378-1455). Ši meno šaka pasižymėjo detalumu, kruopštumu. Profesionalus skulptorius sugebėdavo padaryti neregėtai detalias skulptūras. Dabar žinomi labai geri skulptoriai kaip Donatelas (1386-1466), Nano Di Banko (1374-1421) ir Luka Dela Robijos (1400-1482).

[taisyti] Muzika

Renesansui būdingos išilginės fleitos, senoviški obojai, valtornos, trombonai, violos de gambos, smuikai, įvairiausi ragai ir rageliai, klavesinas. Žymesni Renesanso muzikai: Dž. Palestrina, Orlandas di Lasas, K. Monteverdis, L. Marencijus.

[taisyti] Istorija

• 1420 – 1436 m. – Architektas Filipas Bruneleskis išplėtojo perspektyvos teoriją.
• 1430 – 1435 m. – Donatelo Dovydo skulptūra – pirmoji didelė nuogo žmogaus statula nuo Romos imperijos laikų.
• 1480 – 1485 m. – Sandras Botičelis nutapo „Veneros gimimą“.
• 1497 m. – Leonardas da Vinčis nutapo „Paskutinę vakarienę“.
• 1501 – 1504 m. – Mikelandželas sukuria Dovydo skulptūrą.
• 1502 m. – Leonardas da Vinčis nutapo „Moną Lizą“.
• 1505 m. – Architektas Donatas Bramantė pradeda naują Šv. Petro baziliką Romoje
• 1508 m. – Dailininkas Rafaelis ima dekoruoti popiežiaus apartamentus Vatikane.
• 1508 – 1512 m. – Mikelandželas dekoruoja Siksto kapelą.
• Apie 1510 m. – Renesanso dailė pasiekia viršūnę Venecijoje. Kuria tokie dailininkai kaip Ticianas, Veronezė ir Tintoretas.
• 1552 m. – Architektas Andrėja Paladijus Venecijoje pradeda statyti Vilą Rotondą.