Geografija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Geografija yra fizinių ir žmogiškųjų reiškinių kitimą erdvėje tiriantis mokslas. Žodis kilęs iš graikų Ge (γη) arba Gaia (γαια) „žemė“ ir graphein (γραφειν) „rašyti“, „aprašyti“.
[taisyti] Geografijos istorija
Graikai yra pirmoji žinoma kultūra, kuri aktyviai domėjosi geografija kaip mokslu ir filosofija, pagrindiniai veikėjai prisidėję prie geografijos plėtros buvo: Talis iš Mileto, Herodotas, Eratostenas, Hiparchas, Aristotelis, Strabonas ir Ptolemėjas. Romėnų sudarinėjami naujai atrastų šalių žemėlapiai papildė geografijos žinias naujais metodais.
Viduramžiais graikų ir romėnų žinias palaikė ir gilino arabai – Idrisis, Ibn Batuta ir Ibn Khaldun.
Po Marko Polo kelionių susidomėjimas geografija Europoje išaugo. Dar labiau geografijos žinių ir teorinių pagrindų prisireikė Renesanso epochoje iki pat XVII a. vykstant didiesiems geografiniams atradimams.
XVIII a. geografija buvo pripažinta atskira disciplina ir tapo tipinės universitetinės programos dalimi.
[taisyti] Šakos
- Fizinė geografija
- Ekonominė geografija
- Politinė geografija (įskaitant geopolitiką)
- Socialinė geografija, kultūrų geografija
