Leonas Bliumas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leonas Bliumas (Léon Blum, 1872 m. balandžio 9 d. Paryžiuje – 1950 m. kovo 30 d. Žui prie Paryžiaus) – teisininkas, Prancūzijos politinis veikėjas, 1936 – 1937 m., 1938 m. ir 1947 – 1948 m. Prancūzijos ministras pirmininkas.
[taisyti] Biografija
Lankė Henriko IV licėjų, 1890 m. Paryžiaus normalinę aukštąją mokyklą, 1891 m. baigė literatūros, o 1894 m. teisės studijas Sorbonos universitete.
1894 m. Dreifuso bylos metu suartėjo su socialistų lyderiu Žanu Žoresu ir su juo bei A. Briandu įsteigė ir leido prancūzų socialistų laikraštį „ľHumanité“, 1920 m. Rusijos revoliucijos įtakoje atitekusį komunistams, o taip pat Prancūzijos socialistų partiją (SFIO).
Nuo 1914 m. nužudžius Ž.Žoresą dirbo vien partijos vadovybėje. 1919 – 1930 m. SFIO vadovas ir socialistų frakcijos parlamente pirmininkas. 1936 m. sudarė Liaudies fronto kabinetą, kuris įvedė 40 val. darbo savaitę, nacionalizavo karo pramonę, Ispanijos pilietinio karo metu išlaikė šalies neutralumą. Ministru pirmininku išrinktas ir 1938 m.
1940 m. Vokietijai okupavus Prancūziją nepasitraukė, nors jam grėsė pavojus ir dėl to, kad buvo žydas, ir dėl to, kad socialistas. 1942 m. Viši vyriausybės nuteistas, 1943 – 1945 m. kalėjo Dachau ir Buchenvalde. Jo brolis Renė Bliumas, Monte Karlo Operos ir baleto teatro stegėjas žuvo Osvencime.
1946 m. – 1947 m. vėl buvo išrinktas Prancūzijos ministru pirmininku, vėliau buvo Prancūzijos ambasadorius JAV ir JT.
