Leonas Sapiega
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Leonas Sapiega | ||
|
|
||
| LDK didikų giminė | Sapiegos | |
| Giminės herbas |
„Lapinas“ |
|
| Tėvai | Jonas Sapiega Bogdana Drucka Konopka |
|
| Žmonos | Dorota Firleja (1586 - 1591) m. Elžbieta Radvilaitė (1583 - 1611) m. |
|
| Vaikai | su Dorota Firleja Jonas Stanislovas (1589 - 1635) su Elžbieta Radvilaitė Ona (1603 - 1627) Kristupas Mikalojus Sapiega (1606 - 1631) Kazimieras Leonas (1609 - 1656) |
|
| Gimė | 1557 m. Balandžio 4 d. | |
| Gimimo vieta | Ostrovne (Vitebsko sr., Bašankovičių r.) Baltarusija | |
| Mirė | 1633 m. Liepos 7 d. | |
| Mirties vieta | Vilnius | |
Leonas Sapiega (Gudų: Леў Сапега, (1557 m. balandžio 4 d. – 1633 m. liepos 7 d.) LDK valstybės politinis veikėjas. Lenkijos karaliaus ir LDK sekretorius (1580 m.), LDK vicekancleris (1585-1589 m.), kancleris (1589-1623 m.), Vilniaus vaivada (nuo 1623 m.), LDK didysis etmonas (nuo 1625 m.), prisidėjo 1581 m. įkuriant LDK vyriausiąjį tribunolą, vadovavo III Lietuvos Statuto (1588 m.) rengimui.
Turinys |
[taisyti] Jaunystės metai
Vieno garbingiausių mūsų istorijos vyrų, Leono Sapiegos, protėvis buvo Semen Sopiha, Kazimiero Jogailaičio raštininkas stačiatikis nuo Smolensko. Dar mažametį Leoną tėvas buvo atidavęs auklėtis į Mikalojaus Radvilos Juodojo dvarą. 1570 m. vos 13 metų Leonas drauge su Radvilos sūnumis išvyko į Leipcigo universitetą (Vokietijoje). Grįžo į Lietuvą priėmęs protestantų tikėjimą ir stebino visus istorijos, lotynų kalbos ir teisės mokėjimu.
[taisyti] Valstybinė veikla
[taisyti] Lietuvos III-čiojo Statuto rengimas
Tai Leono Sapiegos nuopelnas, kad rengiamame 1588 m. Lietuvos III-ajame Statute liko apsaugotos lietuvių teisės, atgaivinant jame 1447 m. privilegijos punktą, pagal kurį svetimšaliams (tarp jų ir lenkams) draudžiama įsigyti nuosavybė Lietuvoje ir užimti joje valstybines vietas. Lenkai jokiu būdu nenorėjo sutikti su tuo, bet, renkant karaliumi ir didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu Zigmantą Vazą, L. Sapiega mikliai išnaudojo painią politinę būklę ir privertė lenkus patvirtinti III-ąjį Statutą. Kai Lietuvoje prasidėjo tikybinės kovos tarp katalikų, protestantų ir unitų, Sapiega stengėsi būti tolerantiškas, raminti aistras, sakydamas: „Į smurtą negalima atsakyti smurtu, jei stačiatikiai blogai elgiasi, katalikai neturi atsakyti piktu". Į savo suredaguotą Statutą jis įrašė: „Dėl tikybos ir bažnyčios skirtumo kraujo nelieti ir nebausti turto konfiskavimu ir kalėjimu". Jis visur pabrėždavo, kad Lietuva gali didžiuotis, jog tarp jos sienų iš seno taikingai gyveno įvairių tautybių ir tikybų žmonės, o mūsų valdovai kaimynų buvo gerbiami dėl jų tolerantiškumo. „Privalome elgtis apdairiai, atsižvelgdami į aplinkybes, nes mūsų tėvynėje negalioja prievarta",— rašė Sapiega viename iš savo laiškų. Ne be reikalo amžininkai jį vadino Lietuvos Solonu.
[taisyti] LDK Vyriausiasis Tribunolas
Leonas Sapiega ėjo aukščiausias pareigas didžiojoje kunigaikštijoje, ilgametis seimo maršalas, 1589 m. tapęs didžiuoju kancleriu kartu su kitais valstybės pareigūnais 1581 m. įsteigė LDK Vyriausiąjį Tribunolą.
[taisyti] Karas su Rusija
Kai Zigmantas Vaza rengėsi pradėti karą su Maskva, remdamas į jos sostą besitaikantį netikrąjį Dimitrą (rus: Лжедмитрий I), Sapiega karštai atkalbinėjo valdovą nuo to žygio, bet, karui įsiliepsnojus, garbingai jame dalyvavo kaip diplomatas ir karys. Jis teisingai buvo numatęs, kad šis karas atneš Lietuvai tik nelaimes.
[taisyti] Brandus amžius
Paskutiniais gyvenimo metais L. Sapiega ėmėsi naujai sutvarkyti Lietuvos Metriką. L. Sapiega propagavo teisinės valstybės idėjas, o 1623 m. gavo Vilniaus vaivadiją ir didžiojo etmono pareigybę. Buvo eilės bažnyčių statybos fundatoriumi. Per savo ilgą gyvenimą L. Sapiega sukrovė didžiausius asmeninius turtus, bet buvo žmoniškas, rūpinosi kariais ir valstiečiais, net steigė savo dvaruose mokyklas baudžiauninkų vaikams. Leonas Sapiega garsėjo dosnumu bažnyčiai. Tapęs kataliku, jis pastatydino sau ir savo šeimai mauzoliejų, šv. Mykolo bažnyčią Vilniuje[1] ir prie jos, vienuolyno pastatą bernardinams. Mirė 1633 m., bažnyčioje tebėra Leono Sapiegos ir jo dviejų žmonų antkapinis paminklas – didžiausias Lietuvoje memorialinis statinys.
[taisyti] Pastabos
- ↑ ŠV. MYKOLO BAŽNYČIA http://www.vilnius.lt/foto/Viln_baz/Svmykol.htm
[taisyti] Šaltiniai
- A. Šapoka, Lietuvos istorija; Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 m. ISBN 5-420-00631-6
- Vanda Daugirdaitė Sruogienė, Lietuvos istorija; „Vyturys“, Vilnius, 1990 m. ISBN 5-7900-0637-X
