Liosas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Liosas – eolinės kilmės nuosedinė uoliena, susidariusios iš ledyninės kilmės nuogulų. Pavadinimas kilo iš vokiečių kalbos Löss, kuris, savo ruoštu, iš kito žodžio (šveicarų vokiško) lösch, reiškiančio purus.

Liosas tai purus, akytas, gelsvos, rusvos spalvos, sudarytas iš molio – smulkaus smėlio dalelių. Stambios dalelės yra kvarcas, lauko špatas, smulkesnės – hidrožėručiai, kaolinitas, montmorilonitas. Kartais aptinkamos klinties konkrecijos, gyvūnų kalulai, moliuskų kiautai ir vulkaniniai pelenai. Poringumas siekia 40-50%. Liosas sudaro didelias storymes siekiančias 50-100 m. Ši nuogula yra labai nestabili, yra lengvai eroduojama.

Nuogulos paplitusios Europoje, Azijoje, Pietinėje ir Šiaurės Amerikoje, Vidutinio klimato juostoje, dykumų ir pusdykumių rajonose.