Manicheizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Manicheizmas (215 – 277 m po Kristaus) buvo judėjimas, kuris siejosi su Rytų misticizmu, ir kuriam pradžią davė žmogus iš Persijos vardu Manis. Tarp biblinės krikščionybės požiūriu klaidingų jo įsitikinimų buvo šie:
- kad visatoje egzistuoja dualizmas – šviesos (gėrio) priešpastatymas tamsai (blogiui).
- kad apaštalai iškraipė Jėzaus mokymą.
- kad atsivėrimas Kristaus „šviesai“ išlaisvina žmogaus sielą nuo jo tamsaus, nuodėmingo kūno.
- kad Kristaus kūnas nebuvo tikras.
- sektai buvo būdingas asketizmas (savęs neigimas), kadangi normalias kūno funkcijas, pvz., seksą ir apetitą, jie laikė blogiu.
Savo gyvenimo pradžioje Augustinas vadovavosi kai kuriais Manio teiginiais, tačiau vėliau juos atmetė.
