Martynas Šernius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Martynas Šernius (1849 m. lapkričio 10 d. Voveriškiuose (Klaipėdos raj.) – 1908 m. balandžio 14 d. Cintjoniškiuose (dab. Šilutės dalis) – vertėjas, spaustuvininkas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas.
[taisyti] Biografija
Baigęs pradžios mokyklą, mokėsi privačiai pas Fridrichą Kuršaitį. Dirbo spaustuvėje, 1869 m. pašauktas į karinę tarnybą, tarnavo lietuviškame dragūnų pulke Tilžėje.
Nuo 1875 m. dirbo Heinricho Holco spaustuvėje Klaipėdoje, 1879 – 1894 m. buvo spaustuvės dailininkas. H. Holcas ir M. Šernius spaustuvėje išspausdino 72 Mažajai Lietuvai skirtas knygas, brošiūras, lapelius.
1878 – 1904 m. redagavo (iki 1894 m. ir leido) „Lietuvišką ceitungą“ ir priedą ūkininkams „Laukininkų prietelis“. „Lietuviška ceitunga“ tapo tautinio atgimimo skatintoja. Nuo 1878 m. parengė ir leido naujas kalendras (lietuviškus kalendorius), kurių literatūrinėje dalyje spausdino daug grožinių kūrinių.
1898 m. pradėjo leisti liberalų laikraštį vokiečių kalba „Memeler allgemeine Zeitung“. Palaikė ryšius su Lietuvos veikėjais, savo laikraščiuose spausdino Jono Basanavičiaus, Jono Šliūpo ir kt. raštus. Aktyviai reiškėsi visuomeniniame gyvenime, skatino ginti lietuvybę, kėlė bendradarbiavimo su Didžiaja Lietuva idėjas, rėmė „Aušros“ (1883 – 1886 m.) leidimą, į lietuvių kalbą išvertė virš 20 protestantų knygelių.
Ilgainiui M. Šernius prarado savo santaupas, 1904 m. liga pakirto jo paskutines jėgas. 1905 m. pardavė savo namus Klaipėdoje ir persikėlė pas žmonos gimines į Cintjoniškius prie Šilutės.
