Miškinė mėta
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Mentha longifolia Apsauga: 4(I) - Nenustatyta |
||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Miškinė mėta (Mentha longifolia) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Miškinė mėta (Mentha longifolia, vok. Roß-Minze) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametis 30-110 cm aukščio, turintis šliaužiantį šakniastiebį, keturkampį stiebą augalas. Lapai bekočiai, 3-10 cm ilgio, tamsiai žalios spalvos, kiaušinio formos, lapų kraštai švelniai dantyti. Žydi liepos – rugsėjo mėn. Žiedai gan smulkūs, vainikėlis rausvai violetinis. Žydintis augalas skleidžia maloniai švelnų, neerzinantį kvapą. Kai kuriose šalyse, nedideliais kiekiais, auginamas kaip prieskonis.
Miškinė mėta dažniausiai yra auginama dėl eterinio aliejaus, kuris yra susikaupęs augalo antžemyninėje dalyje: lapuose, stiebe ir žiedynuose. Tai bespalvis skystis su žoliniu prieskoniniu kvapu.
Miškinė mėta turi skausmą malšinančių ir antiseptinių savybių, augalo nuovirai malšina skrandžio ir dantų skausmus. Mėtos nuovirus geria persišaldžius ir gripuojant, sunkiai kosėjant. Taip pat augalo nuoviru dezinfekuojama burnos ertmė ir gerklė. Miškinės mėtos ištraukos vartojamos neurologijoje. Sergant mažakraujyste, patariama valgyti augalo lapų, turtingų vitaminais, salotas.
