Mohaukai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mohaukai (Mohawks) – labai karinga, viena iš irokėzų sąjungai priklausiusių indėnų genčių. Gyveno rytinėje sąjungos dalyje, dabartinės Niujorko valstijos viduryje. Turėjo daug su kitomis gentimis bendrų papročių. Mohaukai, kaip ir kitos irokėzų gentys, buvo pusiau sėslūs. Moterys vertėsi žemdirbyste, o vyrai medžiojo, žvejojo.
Mohaukai save vadino Kaniengehaga – žmonėmis, kilusiais iš titnago, tačiau kiti juos vadino Mohawks – žmogėdromis.
[taisyti] Karai su europiečiais
Pirmąkart mohaukai su europiečiais susirėmė 1609, kada 200 irokėzų, daugiausia mohaukai, kovėsi su Samuelio de Šampleino vadovaujama ekspedicija. Deja, mūšyje žuvo du irokėzų vadai.
Mohaukai iš kolonistų danų mainais įsigijo gerų ginklų, išvijo indėnus mohikanus iš Hudzono upės teritorijos ir pavergė munsėjų gentį. Dažnai kariavo su greta gyvenusiomis algonkinų gentimis.
Dalyvavo mohaukai ir europiečių kolonijinių dalybų karuose. Kai anglai nugalėjo danus, mohaukai prisijungė prie anglų kovoti su prancūzais.
XVIII a. pab. dėl karų ir ligų mohaukų buvo likę apie 500 žmonių.
[taisyti] Mohaukai dabar
Jėzuitų misionieriams pakrikštijus dalį genties, nemažai mohaukų persikėlė į Kohnavagą ir Kvebeką, prie šv. Lauryno upės. Po Amerikos revoliucijos dauguma likusių mohaukų persikėlė į Kanadą, kur lig šiol gyvena jų palikuonys Ontario ir Kohnavago irokėzų rezervatuose.
Dabar mohaukų yra apie 30 000 žmonių. Šie dirba žemės ūkyje, pramonės įmonėse.
