Nikėlai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Nikėlai | |||
|---|---|---|---|
| Koordinatės |
|
||
| Savivaldybė | Šilutės rajonas | ||
Nikėlai – kaimas Šilutės rajone, 4 km į pietus nuo Švėkšnos , prie kelio, jungiančio plentus: Švėkšna-Saugos, Švėkšna-Žemaičių Naumiestis; kaimo pietiniu pakraščiu teka Ašva (Veiviržo kair. intakas).
Nikėlų kaimas ribojasi su Kalkiškės, Paulaičių ir Šiaulių kaimais.
Nikėlų kaime yra veikiančios Švėkšnos parapijos evangelikų liuteronų kapinės, senosios Nikėlų kaimo kapinės, kapinynas (plotas 2,2 ha), kryžius, žymintis Kęstučio apygardos Geležinio Vilko būrio vado Česlovo Čiužo-Vytauto (1920-1952) žuvimo vietą.
[taisyti] Istorija
Nikėlų kaimo apylinkėse gyventa jau nuo II amžiaus.
XX a. pradžioje į rytus nuo Nikėlų kaimo, Ašvos dešiniajame krante, ariant lauką, buvo randama senovinių dirbinių. 1924 m. tame lauke bandomuosius kasinėjimus atliko švėkšniškis inžinierius Jonas Rugis (1901-1968), o 1936 m. nuodugniau tyrinėjo archeologas Jonas Puzinas (1905-1978). Nustatyta, kad tai II-VI a. ir IX-XII a. kapinynas. Radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo bei Telšių ir Švėkšnos kraštotyros, Palangos gintaro muziejuose.
Nuo 1820 m. Nikėlai priklausė Vilkėno dvarui. 1880-1882 m., atribojant dvaro žemes, tarp Nikėlų kaimo gyventojų ir Vilkėno dvaro savininko grafo Aleksandro Platerio (1845-1922) vyko ginčai.
Sovietmečiu Nikėluose buvo „Ašvos“ tarybinio ūkio žolės miltų agregatas (nugriautas 1996 m.), karvidės (nugriautos 2004 m.).
Nikėlų kapinynas 1997 m. įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, 1998 m. paskelbtas Lietuvos kultūros paminklu.
1923 m. Nikėlų kaime buvo 55 gyventojai (10 ūkių), 1997 m. – 20 gyventojų (10 ūkių).
[taisyti] Žymūs žmonės
Nikėluose gimė:
- Leonas Toliušis (g. 1927), mokslininkas biochemikas, pedagogas; dirbo Kauno medicinos Institute.
Nikėlų Evangelikų liuteronų kapinėse palaidotas
- Zigfrydas Kalvaitis (1921 m. spalio 7 d. Marijampolėje – 1997 m. rugsėjo 27 d. Kungalve, Švedija), kalbotyrininkas, vertėjas.
[taisyti] Šaltinis
- A.Rugytė. Švėkšna. Čikaga. 1974.
