Nikelis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nikelis (Ni) | |
---|---|
Periodinė grupė | |
Atomo numeris | 28 |
Išvaizda | |
Atomo savybės | |
Atominė masė (Molinė masė) |
58,6934(2) а.m.v. (g/mol) |
Atomo spindulys |
125 pm |
Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
737,1 kJ/mol (eV) |
Elektronų konfigūracija |
[Ar] 3d8 4s2 |
Cheminės savybės | |
Kovalentinis spindulys |
115 pm |
Jono spindulys |
70 pm |
Elektroneigiamumas |
1,91 (pagal Paulingą) |
Elektrodo potencialas |
? |
Oksidacijos laipsniai |
+2, +3 |
Termodinaminės savybės | |
Tankis |
8,9 g/cm³ |
Šiluminė talpa |
0,448 J/(K·mol) |
Šiluminis laidumas |
90,7 W/(m·K) |
Lydymosi temperatūra |
1726 K |
Lydymosi šiluma |
17,2 kJ/mol |
Virimo temperatūra |
3005 K |
Garavimo šiluma |
377,5 kJ/mol |
Molinis tūris |
6,59 cm³/mol |
Kristalinė gardelė | |
Kristalinė gardelė |
? |
Gardelės periodas |
? Å |
Nikelis – metališkas cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ni, eilės numeris 28.
Pagal paplitimą Žemės plutoje nikelis yra dvidešimt ketvirtas elementas. Gamtoje randamas daug nikelio turinčiame limonite, garnerite, o taip pat petlandite. Ypač dideli nikelio klodai surasti Rusijoje netoli Norilsko, rasti klodai sudaro apie 40% pasaulio atsargų. JAV kasmet sunaudojama apie 150 milijonų kilogramų nikelio, iš kurių 80% sunaudojama lydinių gamybai ir 15% elektrocheminiam dengimui. Būdingiausias nikelio oksidacijos laipsnis +2. Junginiai, kuriuose nikelio oksidacijos laipsnis +3 yra reti ir sunkiai susintetinami.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Vokietijos Rūdų kalnuose (Erzgebirge) iš vario rūdos buvo išgaunamas rusvas nikelio darinys – nikelinas. Kalnakasiai manė, kad tai esanti vario rūda, tačiau iš jos nepavykdavo išgauti vario, todėl jie manė, kad būsią apgauti kalnų dvasių – nikelių (panaši istorija buvo su kobaltu).