Pankolis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Foeniculum | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Pankolis (lot. Foeniculum, angl. Fennel, vok. Fenchel) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis, kurioje viena Lietuvoje retai auginama rūšis – paprastasis pankolis (lot. Foeniculum vulgare). Augalas 80-150 cm aukščio, stiebas stačias. Lapai 3 ir daugiau kartų plunksniškai suskaldyti, apatiniai su ilgais lapkočiais. Žiedynas – skėtis su 10-25 stipinais. Žydi liepos – rugpjūčio mėn.
Auginamas kaip vaistinis ir prieskoninis augalas dėl eterinių aliejų, kurių gausu vaisiuose.
Turinys |
[taisyti] Prieskonis
Naudojami vaisiai, dar vadinami pankolio sėklomis. Skirtingai nuo kitų prieskonių, pankolis ir džiovintas išlaiko žalią spalvą. Kuo intensyvesnė spalva – tuo geresnė kokybė.
Italijoje dar naudojamos ir pankolio žiedadulkės – labai brangus „angelų prieskonis“
Itališkieji arba Florencijos pankoliai vartojami ir kaip daržovė.
Kvapas ir skonis - saldus ir aromatingas, primenantis anyžių, bet subtilesnis.
[taisyti] Paplitimas ir tradicijos
Paplito iš Viduržemio jūros regiono. Jau Viduramžiais auginti vienuolynų žolynuose.
Pankolio vaisiai – nuo seno naudojamas Viduržemio jūros regiono prieskonis – jis jau prieš tirs tūkstančius metų buvo žinomas graikams. Bėgant laikui pasklido tiek į šiaurę, tiek į rytus, todėl dabar žinomas ir šiaurės Europos ir rytų Azijos virtuvėse.
Pankolis – neatskiriamas nuo kinų virtuvės, jis – pagrindinė tradicinio penkių prieskonių mišinio (wu xiang fen) dalis. Jis beveik nenaudojamas vienas. Svarbi vieta pankoliui tenka ir Indijos virtuvėje – pavyzdžiui, Kašmyre tradiciškai kepa antį su paskrudintomis pankolio „sėklomis“. Pankolis suteikia rafinuotumo ir aštriems Šri Lankos troškiniams. Jis mėgstamas ir Irano, arabų šalių virtuvėse.
Viduržemio jūros regione pankoliu gardinama mėsa ir paukštiena, o dar dažniau – žuvis ir jūros gėrybės. Italų virėjai jį mėgsta mažais kiekiais. Pankolio rasime itališkose dešrose, padažuose prie makaronų, kartu su kitomis žolelėmis – alyvų aliejaus pagrindu paruoštuose marinatuose daržovėms ar jūros gėrybėms, patiekiamose kaip užkandžiai (antipasti).
Vidurio Europoje pirmiausiai naudojamas kaip duonos prieskonis, puikiai derantis prie „įžeminto“ ruginių miltų skonio. Be to, gerai tinka daržovių konservavimui arba actui aromatizuoti.
[taisyti] Naudojimas
Pikantiški valgiai gardinami tik mažu pankolio žiupsneliu.
Paskrudinus pankolio vaisius ne tik suintensyvėja aromatas – jie tampa pikantiškesni ir praranda salsvumą.
[taisyti] Sveikata ir grožis
Kretos salos moterys stiprią pankolio vaisių arbatą maišydavo su jogurtu ir medumi – tokia kaukė skirta veido odai gražinti ir išlyginti.
Jau nuo Hipokrato laikų Viduržemio jūros kraštuose pankolis laikomas geriausiu „maisto papildu“ krūtimi maitinančioms moterims.
Pankolio ir šalavijo mišinys palengvina žarnyno kolikas (populiari arbatėlė nuo diegliukų kūdikiams – iš pankolio).
Tiek vaisiai, tiek gumbai gerina virškinimą. Be to, vaisių arbata pasižymi palankiu poveikiu inkstams – neleidžia susidaryti smulkiems akmenukams.
 Žydintis pankolis |
 Pankolio vaisiai |
