Pavelas I
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pavelas I Petrovičius (rus.Павел I Петрович) (1754 m. spalio 1 d. Peterburge – 1801 m. kovo 23 d.), Rusijos imperatorius (nuo 1796 m.). Iš Romanovų dinastijos, Petro III ir Jekaterinos II sūnus.
[taisyti] Biografija
Pavelas nuo pat vaikystės buvo silpnos sveikatos ir neturėjo jokių ypatingų gabumų. Motina, Jekaterina II jo nemylėjo, nes jis gimė nuo nemylimo vyro Petro III. Savo ruožtu Pavelas smerkė jos gyvenimo būdą ir kritikavo tą politiką, kurią ji vedė.
1783 m. Jekaterina II padovanojo sūnui Gatčino dvarą, kad jis kuo toliau būtų nuo Peterburgo.
1794 m. imperatorienė norėjo uždrausti Pavelui paveldėti sostą, tačiau jos mirtis 1796 m. lapkričio 6 d. atvėrė kelią į sostą Pavelui I.
Pavelas I buvo dukart vedęs ir turėjo dešimt vaikų: keturis berniukus – Aleksandrą, Konstantiną, Nikolajų, Michailą ir šešias mergaites – Aleksandrą, Jekateriną, Jeleną, Mariją, Olgą (mirė vaikystėje) ir Aną.
Pavelas I vedė itin reakcingą politiką: įvesta griežta cenzūra, uždarytos privačios spaustuvės (1797 m.), uždrausta įvežti iš užsienio knygų (1800 m.), sugriežtintos policinės priemonės pažangiajai visuomeninei minčiai slopinti. Dvarininkams išdalijo daugiau kaip šešis šimtus tūkstančių valstiečių. Baudžiamosiomis ekspedicijomis malšino valstiečių bruzdėjimus. Centralizavo valstybės aparatą, Prūsijos pavyzdžiu reformavo kariuomenę. Jam valdant, Rusija dalyvavo koalicijos (Austrijos, Didžiosios Britanijos) karuose su Prancūzija, vėliau su ja suartėjo.
Pavelas I buvo nužudytas rūmų perversmo metu Michailovsko pilyje, savo miegamajame 1801 m. kovo 11 d.
[taisyti] Nuoroda
| Anksčiau valdė: Jekaterina II |
Rusijos caras 1796–1801 |
Vėliau valdė: Aleksandras I |
