Perlas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Perlas – kietas, apvalus arba apvaliai artimos formos pusbrangis mineralas, gamtinės kilmės organinis brangakmenis. Perlus „gamina“ moliuskai, norėdami išstumti, izoliuoti į kriauklę patekusį svetimkūnį. Daugiausiai perlai naudojami juvelyriniams dirbiniams.
Turinys[slÄ—pti] |
[taisyti] Perlo susidarymas
Ilgą laiką perlų atsiradimą gaubė legendos. Buvo manoma, kad tai moliuskų kiaušiniai, kad juos į perluotę įdeda žuvys ir t.t.
Pirmasis Europoje mokslinius perlų prigimties tyrinėjimus atliko garsusis sistematikas Karlas Linėjus, išauginęs upinių perlų, kurie dabar saugomi Karlo Linėjaus draugijos muziejuje [1].
Perlai susiformuoja dvigeldžių moliuskų kriauklÄ—je. Kai į kriauklÄ™ patenka svetimkÅ«nis (smÄ—lio kruopelÄ—, parazitas, paties moliusko mantijos fragmentas), jis ima dirginti jautrų moliusko kÅ«nÄ…, ir Å¡is iÅ¡skiria kalcio karbonato (perlamutro), kuris sluoksnis po sluoksnio apgaubia minÄ—tÄ…jį svetimkÅ«nį. Kalcio karbonatas gali bÅ«ti dviejų mineralų formoje – kalcito ar aragonito. Tarp mineralinių sluoksnių įsiterpia organika (konchiolinas, C8H13O5N), todÄ—l perlai priskiriami organinÄ—s kilmÄ—s brangakmeniams. Perlamutrinis perlų blizgesys susidaro dÄ—l nevienodo Å¡viesos lūžimo skirtinguose pusiau skaidriuose perlo sluoksniuose ir yra tuo gražesnis, kuo sluoksniai plonesni, ir kuo jų daugiau. Paprastai perlai bÅ«na baltos, reÄiau kreminÄ—s, rožinÄ—s spalvos; randama žalių, mÄ—lynų ir net juodų perlų. Pastarieji, vadinami juodaisiais TaiÄio perlais, ypaÄ vertinami.
Pagal kilmę perlai skirstomi į jūrinius ir upinius (gėlavandenius). Daugiausiai upinių perlų parduoda Kinija.
Didžiausias visų laikų perlas, aptiktas Filipinuose prie Palavano salos 1934 m. gegužės 7 d., sveria 6,36 kg, arba 128 000 granų. Kurį laiką jis buvo vadinamas Alacho perlu, o dabar vadinamas Laozi perlu (Pearl of Lao Tzu). Perlą milžiniškoje, apie 300 kg, kriauklėje aptiko nežinomas naras, kurio ranką suspaudė tridaknos geldelės, ir jaunuolis žuvo.
Vienas iš brangiausių egzempliorių „La Regent“ – kiaušinio formos perlas, ilgą laiką puošęs Prancūzijos karūną, Kristi aukcione Ženevoje 1988 m. buvo parduotas už 864 300 JAV dolerių.
[taisyti] Perlų rūšys
Pagal kilmę perlai skirstomi į 4 pagrindines grupes: natūralūs, kultivuoti, iš dalies kultivuoti (Mabe) ir dirbtiniai (perlų imitacija). Kadangi jų struktūra skiriasi, natūralius ir kultivuotus perlus visada galima atskirti peršvietus Rentgeno spinduliais. Kultivuotų perlų pjūvyje nesimato koncentrinių sluoksnių, būdingų natūraliems perlams. Be to, grūdelis kultivuoto perlo centre būna apvalus, kadangi perlų augintojai nori išauginti tobulai apvalius, taigi ir brangesnius perlus, todėl augimą sužadinantis „inkliuzas“ nušlifuojamas. Tuo tarpu natūralaus perlo centras būna netaisyklingos formos.
Natūralūs perlai susiformuoja be žmonių įsikišimo, todėl jie yra patys vertingiausi. Vidutiniškai tik vienas moliuskas iš kelių šimtų išaugina perlą, kai kada „saugodamas“ savo lobį iki 50 metų. Natūralūs perlai retai būna taisyklingos formos, ir jų kaina, kaip ir kitų brangakmenių, priklauso nuo dydžio, formos ir kokybės.
Kultivuoti perlai pigesni, negu natūralūs, o dirbtiniai – patys pigiausi. Jie dažniausiai gaminami iš perlamutro arba koralo, kartais iš stiklo ir dengiami tirpalu, gaminamu iš žuvų žvynų. Dirbtinių perlų blizgesys yra menkesnis.
„Akoja“ perlai dažnai vadinami japoniÅ¡kais. Jie auginami Japonijoje, Honkonge ir kitose Tolimųjų Rytų Å¡alyse pagal japoniÅ¡kas technologijas. Å ie perlai pasižymi ypaÄ geru blizgesiu (matmenys 3–8 mm), spalva dažniausiai balta su visokeriopais atspalviais.
Pietų jūrų perlai auginami Australijos pakrantėse ir Indijos vandenyno salose. Kadangi auginami stambiose perluotėse, užauga dideli (8 –16 mm). Spalva balta su įvairiais atspalviais.
TaiÄio perlai – visų juodumo atspalvių perlai, matmenys 5–20 mm. Pastaruoju metu jie labai iÅ¡populiarÄ—jo.
„Mabe“– perlai, kurie išauginami pritvirtinti prie kriauklės sienelės, todėl būna pusiau sferinės formos. Jie tinka žiedams bei auskarams, kulonams, kitiems netradiciniams papuošalams.
[taisyti] Perlų gavyba
Iki XX amžiaus pradžios pagrindinis perlų gavybos būdas buvo nardymas ir rinkimas nuo dugno. Nardytojai atlupdavo kriaukles nuo dugno, iškeldavo į paviršių, kur jas atidarydavo ir ieškodavo perlų. Tonoje laimikio būdavo aptinkama vidutiniškai trys-keturi perlai.
Japonijoje, Honšiū saloje, perlus rinkdavo moterys (vadinamos ama). Šiuo rizikingu darbu jos pelnė visuomenėje ypatingą padėtį, netgi galėjo pasirinkti sau vyrą. Amos tradiciškai perduodavo savo profesiją dukterims. Apsiginklavusios vien peiliu, jos nerdavo į 20-30 m. gylį. Manoma, kad Ise įlankoje dirbdavo iki 7000 amų. Ištobulinus perlų auginimo technologijas, ši profesija tapo mažai reikalinga, ir šiais laikais tai daugiau turistams skirta pramoga. Amos ne tik ieško perlų, bet ir renka jūros augalus, omarus.
Šiais laikai didžiuma perlų auginama vadinamosiose perlų fermose, įterpus perlo branduolį (nušlifuotą perlamutro trupinėlį) į perluotės kriauklę. Šį procesą sukūrė japonai Tatsuhei Mise Tokishi Nishikawa ir vėliau patobulino Kokichi Mikimoto, užpatentavęs išradimą 1916 metais. Pagal šį metodą vieno moliusko mantijos gabalėlis implantuojamas į kitos perluotės gonadas ir pradeda veikti kaip perlo augimo katalizatorius.
Kai dirbtiniu bÅ«du užauginti perlai pirmÄ… kartÄ… pasirodÄ— pasaulinÄ—je rinkoje, iÅ¡ pradžių buvo manyta, jog atrastos naujos perlų augimvietÄ—s, taÄiau greitai buvo pastebÄ—ta, kad naujieji perlai turi perlamutrinius branduolius, ir japonai pripažino, kad tai kultivuoti perlai. Prekybininkai ir juvelyrai supanikavo, bet paskui tyrimai parodÄ—, kad kultivuoti perlai ultravioletiniuose spinduliuose Å¡vyti žaliai, o natÅ«ralÅ«s – žydra Å¡viesa.
Pietų jÅ«rų ir TaiÄio perluotÄ—s (Pinctada margaritifera ir Pinctada maxima) perlų auginimui naudojamos pakartotinai, t.y. iÅ¡Ä—mus vienÄ… perlÄ…, į moliusko kÅ«nÄ… įterpiamas didesnis implantas, ir kriauklÄ— dar 2-3 metus augina naujÄ… perlÄ…. Pinctada maxima užauga iki keliasdeÅ¡imties centimetrų dydžio, todÄ—l jų perlai neretai virÅ¡ija 14 mm diametrÄ…. „Akojos“ perlus auginanÄios perluotÄ— Pinctada fucata užauga iki 6-7 cm ilgio, todÄ—l „Akoja“ perlai paprastai nebÅ«na didesnio nei 10 mm skersmens. Jie iÅ¡auga per vienerius metus, TaiÄio perlai – per 2-4 metus. Perlamutro sluoksnis susiformuoja nuo 0,25 iki 0,80 mm ir daugiau.
Nuo 1914 metų pradėti kultivuoti ir gėlavandeniai perlai (Bivos ežere netoli Kioto, todėl gėlavandeniai perlai kurį laiką buvo vadinami Bivos perlais. Daugiausiai Bivos perlų buvo išauginta 1971 m. – 6 tonos. Vėliau dėl per didelio išteklių eksploatavimo ir aplinkos užteršimo produkcijos kiekiai sumažėjo.

Nuo 1990 metų gėlavandeniai perlai pradėti auginti Šanchajaus apylinkėse ir Fidžyje. Stambiausios juodųjų perlų augimvietės yra Tuamotu salyne, o Marutea saloje įsikūrusi didžiausia juodųjų perlų verslo bendrovė [2].
Bahreinas, nuo seno garsėjantis labai kokybiškais natūraliai perlais, yra turbūt vienintelė pasaulio šalis, kurioje draudžiama prekiauti užaugintais perlais.
[taisyti] Perlai juvelyrikoje
Perlai susiformuoja įvairių formų: idealiai sferinÄ—, ovalas, laÅ¡as, kriauÅ¡Ä—, netaisyklingi (Baroque) ir kt. Tobulai apvalÅ«s perlai yra reÄiausi ir vertingiausi; paprastai iÅ¡ jų gaminami vÄ—riniai. Pusapvaliai perlai taip pat tinkami vÄ—riniams ar kitiems dirbiniams, kuriuose pusapvalÄ— forma tinkamesnÄ— negu visiÅ¡kai apvalaus perlo. Perlai, kurių vienas Å¡onas priplotas, geriau tinka auskarams ar panaÅ¡iems dirbiniams, kuriuose plokÅ¡Äioji perlo pusÄ— uždengta, ir susidaro įspÅ«dis, jog tai apvalus perlas. LaÅ¡o ir krauÅ¡Ä—s formos perlai kartais vadinami aÅ¡aros formos perlais ir daugiausiai pritaikomi auskarams, pakabukams arba kaip centrinis karolių perlas.
Skiriama virÅ¡ 2000 perlų atspalvių. Juvelyrikoje taip pat įvertinamas perlamutro apvalkalo storis, apvalkalo kokybÄ— (kuo lygesnis pavirÅ¡ius, mažiau rievių), perlamutro spindesys (kuo aiÅ¡kesnis blizgesys, kuo daugiau vaivorykÅ¡tÄ—s atspindžių; prigesÄ™ perlai – mažiau vertingi). Perlų papuoÅ¡alai turi specialius pavadinimus. KoljÄ— – prie pat kaklo prigludÄ™s vÄ—rinys. PrincesÄ— – kai vÄ—rinys kabo Å¡iek tiek žemiau raktikaulio. Matinè – Å¡iek tiek aukÅ¡Äiau krÅ«Äių, opera siekia krÅ«tinkaulį, o perlų vÄ—rinys nutįsta žemiau negu opera.
Labai vertinami netradiciniai perlai arba perlų sąaugos. 1886 m. Londone Indijos gaminių parodoje buvo demonstruota 4 cm dydžio kryžiaus formos devynių perlų sąauga, pavadinta „Pietų Kryžiumi“.
Juvelyrikoje klasifikuojami pagal:
- blizgumÄ… (blizgus, pusiau blizgus, pusiau matinis, matinis ir pan.)
- paviršiaus švarumą (švarus, dėmėtas ir pan.)
- formą (apvali, lašo formos, barokinės formos ir pan.)
- spalvą (rausvas, sidabriškas, kreminis, auksinis, melsvai pilkas ir pan.)
- dydį (pagal skersmens dydį)
[taisyti] Perlai literatūroje
Perlus žmonÄ—s mÄ—gsta nuo senų laikų. Jie apraÅ¡yti Rigvedoje, Biblijoje, Å¡umerų raÅ¡tuose. Evangelistas Jonas „ApreiÅ¡kime“ regi moterį, „iÅ¡sipuoÅ¡usiÄ… auksu, brangakmeniais ir perlais“. Evangelijoje pagal MatÄ… sakoma: „Neduokite Å¡ventenybių Å¡unims ir nebarstykite savo perlų kiaulÄ—ms, kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios jÅ«sų paÄių nesudraskytų“. DramatiÅ¡ka milžiniÅ¡ko perlo istorija apraÅ¡yta Džeko Londono apsakyme „Mapujo namas“.
[taisyti] Perlai istorijoje
Jau seniai tikėta, kad perlai padeda moterims išlaikyti odos skaistumą, o jų spindėjimas ramina nervus, kad ant kaklo nešiojamas vėrinys saugo nuo gerklės ligų, normalizuoja kraujo spaudimą. Iš perlų buvo gaminami jaunystės eliksyrai, pavyzdžiui, ištirpinant perlą acte. Kleopatra, norėdama nustebinti Marką Antonijų, neva ištirpinusi vyne kriaušės formos perlą ir išgėrusi.