Sidabras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sidabras – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ag (lot. argentum), eilės numeris 47, brangusis metalas. Tai sidarbriškai baltas, lankstus ir minkštas (kiek kietesnis už auksą) metalas. Sidabro elektrinis laidumas gana aukštas (aukštesnis už vario), bet kaip laidininkas nenaudotas dėl kainos.

Turinys 1 Elektrocheminės ir oksidacinės savybės 2 Cheminė struktūra ir savybės, gamtoje randama forma, mineralai 3 Sidabro panaudojimas 3.1 Fotografijoje 3.2 Įrenginių gamyboje 3.3 Sidabras maisto pramonėje

[taisyti] Elektrocheminės ir oksidacinės savybės

Sidabras geriausiai iš metalų praleidžia elektros srovę. Chemiškai nelabai aktyvus. Veikiamas halogenų ir sieros, apsitraukia sunkiai tirpstančiu halogenidu (pvz., sidabro chlorido, sidabro bromido) ir sulfido plėvele. Ore nesioksiduoja (sidabriniai daiktai juoduoja, susidarant juodam sidabro sulfidui AgS).

[taisyti] Cheminė struktūra ir savybės, gamtoje randama forma, mineralai

Sidabras – grynuolių klasės mineralas. Jame būna aukso, vario, gyvsidabrio, bismuto, stibio priemaišų. Grynuolių kristalai netaisyklingi – susukti, išlenkti, randama ir netaisyklingos formos plokštelių, grūdelių. Sidabras pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Sulfidų veikiamas jis gali pajuoduoti. Šis metalas pasižymi nepaprastomis optinėmis savybėmis, jis iš visų žinomų metalų turi didžiausią šviesos atspindžio gebą, todėl naudojamas veidrodžių gamybai.

Iš sidabro junginių dažniausiai prekiaujama sidabro nitratu. Laboratorijose AgNO₃ naudojamas įvairių anijonų nusodinimui ir koncentracijų nustatymui gravimetriškai (pagal susidariusių nuosėdų masę) arba voljumetriškai (pagal titravimui sunaudoto tirpalo tūrį). Iš sidabro nitrato gaminami kiti sidabro junginiai, naudojami medicinoje, baterijų gamyboje, kaip katalizatoriai. Sidabro jodidu, AgI galima išsklaidyti debesis.

[taisyti] Sidabro panaudojimas

Sidabras anksčiau buvo naudojamas papuošalų gamybai bei monetų kaldinimui. Dabar iš sidabro kaldinamos tik proginės monetos (dėl didelės vertės), pavyzdžiui, olimpinėms žaidynėms, pasaulio futbolo pirmenybėms pagerbti, svarbioms sukaktims paminėti ar kitiems ypatingiems valstybės ar pasaulio įvykiams pažymėti. Naudojamas filtrų gamyboje.

Sidabro papuošalai tebėra labai populiarūs.

[taisyti] Fotografijoje

Bene svarbiausioji sidabro halidų panaudojimo sritis yra fotografija. Fotojuostelės ir fotopopierius būna padengtas želatinos ir sidabro halogenidų emulsijos sluoksniu. Šviesos poveikyje sidabro halogenido (pavyzdžiui, AgBr) granulės aktyvuojasi (nedidelė dalis medžiagos suskyla).

Kuo intensyvesnė šviesa paveikė granulę, tuo daugiau susidaro skilimo produktų. Apšviestą fotojuostelę įdėjus į nestipraus reduktoriaus (pavyzdžiui, hidrochinono, C₆H₄(OH)₂) tirpalą, aktyvuotosios sidabro bromido granulės redukuojasi, sudarydamos labai smulkius laisvo sidabro kristaliukus, kurie yra juodos spalvos. Neaktyvuotose granulėse redukcijos procesas yra labai lėtas, todėl jos lieka nepajuodavusios. Taip gaunamas juodai baltas fotovaizdas.

Išryškinta fotojuostelė lieka jautri šviesai, todėl būtina pašalinti neaktyvuotose granulėse likusį sidabro bromidą. Tam yra atliekamas vaizdo fiksacijos procesas. Populiariausias fiksatorius yra natrio tiosulfatas (dar vadinamas natrio hiposulfitu). AgBr(k) tirpsta tiosulfato tirpaluose, sudarydamas kompleksinius jonus.

[taisyti] Įrenginių gamyboje

Visuose automatiniuose elektros įrenginiuose naudojami sidabro kontaktai, tiek kosminėse raketose, tiek povandeniniuose laivuose, kompiuteriuose, atominiuose reaktoriuose ir kitur. Sidabras pasižymi ir nepaprastu plastiškumu. Iš sidabro galima pagaminti skaidrią plokštelę, kurios storis būtų tik 0,00025 milimetro.

[taisyti] Sidabras maisto pramonėje

Sidabras (E174) naudojamas kaip maisto gaminių paviršiaus metalinis dažiklis [1].