Proxima Centauri
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Epocha J2000 | |
---|---|
Spektrinė klasė | M5,5 V |
Rektascensija | 14h 29m 43,0s |
Deklinacija | -62° 40' 46" |
Fizikinės charakteristikos | |
Šviesis (V) | 5-12 × 10-5 LS |
Kentauro Proksima (Proxima Centauri) – žvaigždė Kentauro žvaigždyne, artimiausia Saulei (už 4,22 šviesmečių – 270 000 kartų toliau nei atstumas nuo Žemės iki Saulės). Raudonoji nykštukė, 1/7 Saulės diametro dydžio arba 1,5 karto didesnė už Jupiterį. Yra dvinarės Kentauro alfa trečiasis narys. Priklauso žybsinčiųjų (Banginio UV) žvaigždžių klasei.
Kentauro Proksima buvo atrasta kartu su Kentauro Alfa 1915 m. Robert Iness, kuomet jis buvo vadovas Jungtinės Observatorijos Johanesburge, Pietų Afrikos Respublika. Būtent R. Iness ir pasiūlė vardą Proksima.
[taisyti] Charakteristikos
Kaip ir visos raudonosios nykštukės, Kentauro Proksima yra persilpna, kad ją pastebėti plika akimi. Nepaisant to ji yra artimiausia mūsų Saulei. Artimiausios žvaigždės yra Kentauro alfa A ir B (už 0,21 šviesmečių), Saulė ir Barnardo žvaigždė (už 6,55 šviesmečių). Žiūrint iš Žemės, Proksima yra už 2° nuo Kentauro alfos, tai yra maždaug už keturių pilnų mėnulių skersmenų.
Kiek yra žinoma, Kentauro Proksima yra artimiausia Saulei jau apie 32 000 metų ir dar bus apie 33 000 ateinančių metų, kuomet ją pakeis Ross 248.
Pagal žvaigždės išmatavimus yra paskaičiuota, kad Proksima turėtų būti 1/7 Saulės spindulio bei masės, kas atitinka 1,5 Jupiterio spindulio bei 150 jo masių.
Kentauro proksima nuo Kentauro alfa yra nutolusi atstumu beveik 1/20-ąja mažesniu nei nuo Saulės. Proksima galėtų būti orbitoje apie Alfa su apskriejimo periodu 500 000 metų ar daugiau. Dėl to Proksima dažnai būna vadinama Kentauro alfa C.
[taisyti] Nuorodos
Susiję straipsniai:
Kiti šaltiniai: