Puritonai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Puritonai (angl. puritans < lot. purus – švarus) – griežtos protestantizmo atmainos XVI-XVIIa. Anglijoje šalininkai. Kovojo su absoliutizmu ir Anglikonų bažnyčia, reikalavo griežtos moralės, kuo paprastesnių pamaldų. Puritonai kilo XVI amžiuje kaip reformų sąjūdis. Jų tikslas buvo nuoseklus reformacijos principų įgyvendinimas. Kalvinistiškai pamokytiems puritonams rūpėjo apvalyti (angl. to purify) pirmiausia Bažnyčią, asmeninį gyvenimą, o galiausiai visuomenę. Jie buvo pavyzdingi akcentuodami asmeninį išganymą ir Šventojo Rašto vaidmenį. Daugelis puritonų emigravo į žemyną ir į kolonijas. XVIIa. penktuoju dešimtmečiu buvo įgiję pirmaujančias pozicijas parlamente, nuo 1660m. visai neteko politinės valdžios.