Rinkimai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rinkimai paprastai suprantami kaip politinis procesas, kurio metu atrenkami atstovai. Parlamentinėje sistemoje visi interesai nėra atstovaujami. Moderniose demokratijose aukščiausioji politinė valdžia formuojama per visuotinius, lygius, slaptus, reguliarius, konkurencinius ir tiesioginius rinkimus.
Rinkimų funkcijos:
- gyventojų integravimas į politiką. Integravimo laipsnį galime matyti pagal dalyvavimą rinkimuose;
- socialinių ir regioninių interesų reprezentacija
- parlamento ir jos renkamos vyriausybės sudarymo ir jos veiklos legitimacija
- dialogo tarp renkamųjų ir skirtingų interesų atstovų palaikymas
- konkurencijos tarp skirtingų koncepcijų ir kandidatų sudarymas rinkėjų naudai
Paprastai išskiriamos trys pagrindinės rinkimų sistemos:
- mažoritarinė (absoliučios ir paprastos daugumos)
- proporcinė
- mišri
Daugelyje demokratinių šalių įstatymų leidžiamosios valdžios institucijų nariai yra renkami kas keturi-penki metai, nors skirtingose šalyse šis periodas skiriasi. Rinkimų būdu demokratinėse valstybėse dažnai skiriamas ir aukščiausiasis vykdomosios valdžios pareigūnas (dažniausiai vadinamas „prezidentu“).
Absoliučios daugumos sistemoje kandidatai kovoja už absoliučią daugumą. Tai daroma dviem būdais – su antru turu, kur varžosi 2 kandidatai ir su antru turu, kur paskutinysis kandidatas atmetamas.
