Robertas Skotas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Robertas Skotas (Robert Falcon Scott; 1868 m. birželio 6 d. – 1912 m. kovo 29 d.) – anglų poliarinis keliautojas. Vadovavo 2 poliarinėms ekspedicijoms į Antarktidą.
1901-1904 m. laivu Discovery tyrinėjo Antarktidos krantus ties Roso jūra. Žiemojo Roso saloje.
Tačiau Robertas Skotas labiausiai išgarsėjo savo antrąja ekspedicija. 1910 m. birželio 1 d. Skotas su bendražygiais laivu Terra Nova išplaukė iš Londono. Palei Afrikos ir Australijos krantus 1911 m. sausio 4 d. pasiekė Roso salą. Iš čia ekspedicijos dalyviai ponių ir šunų kinkiniais pasileido Pietų ašigalio link. Tačiau poniai nepateisino į juos dėtų vilčių ir didelę kelio dalį keliautojai turėjo keliauti pėsčiomis. 1912 m. sausio 17 d. Roberto Skoto ekspedicija pasiekė Pietų polių, tačiau tai padarė mėnesiu vėliau nei Roaldas Amundsenas. Grįžtant, labai pablogėjo oro sąlygos (nukrito tempertūra, prasidėjo pūgos), todėl ekspedicijos dalyviai kentėjo nuo bado ir nušalimų. Galiausiai visi ekspedicijos dalyviai, jų tarpe ir Skotas, žuvo. 1912 m. lapkričio 12 d. buvo rasti sušalę ekspedicijos dalyvių kūnai, vos 11 mylių nuo maisto sandelio. Antarktyje supiltas kapas, kuriame palaidotas Skotas ir kiti žuvę bendražygiai. Ant kapo užrašyti šie žodžiai: „Kovoti ir ieškoti, rasti ir nepasiduoti“. Skoto ekspedicija dažnai vadinama „Siaubingiausia kelione pasaulyje“.
Roberto Skoto garbei pavadinta Skoto sala Ramiajame vandenyne (Antarktyje), Skoto kalnai ir Skoto ledynas Antarktidoje.
 |
Šis biografinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
