Sahara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sahara – dykuma Šiaurės Afrikoje. Tai didžiausia Žemėje tropinė dykuma.

Sahara apima Maroko, Tuniso pietus, Malio, Nigerio, Čado, Sudano šiaurę, didelę dalį Alžyro, Mauritanijos, Libijos, Egipto.

Saharos plotas, įvairiais duomenimis, 6–9 mln. km². Didžiausias ilgis (iš vakarų į rytus) 5700 km, plotis (iš šiaurės į pietus) ~ 2000 km.

Paviršius – daugiausia lygumos. Saharos centre yra Achagaro ir Tibesčio kalnynai, į pietus nuo jų – Iforo, Airo, Enedžio plynaukštės. Yra sausų, nenuotakių daubų: al Katara, Malagyras. 70 % Saharos ploto užima akmeningosios dykumos hamados, skaldingosios dykumos seryrai, regai, smėlingosios dykumos ergai ir druskožeminės dykumos sebchos. Likusią dalį užima kalnų skaldingosios akmeningosios dykumos. Saharos šiaurės rytų dalis vadinama Libijos dykuma, rytinė – Nubijos dykuma.

Sahara yra Afrikos platformos šiaurės vakarinė dalis. Jos prekambrinis pamatas į paviršių iškyla Achagaro, Tibesčio, Enedžio masyvuose ir Nubijos skydo vakariniame pakraštyje. Prekambro pamate yra aukso, infruzijose – retųjų metalų.

Saharoje vyrauja kontinentinis tropinis klimatas. Sausio mėn. vidutinė temperatūra 9–12°C, liepos mėn. vidutinė temperatūra 33–38°C. Saharos šiaurėje užregistruota 58°C temperatūra (aukščiausia Žemėje). Žemės paviršius įkaista iki 80°C. Dideli paros temperatūros svyravimai. Žiemą visoje Saharoje naktimis būna šalnos, kalnuose temperatūra nukrinta iki –18°C. Dažni stiprūs vėjai – samumas ir harmatanas.

Saharos pakraščiuose ir kalnuose yra mažų druskingų reliktinių ežerų, didžiausias – Malgyras. Dažniausias oazių augalas – datulė. Hamadose, reguose augalų beveik nėra.

Saharoje gyvena arabai, berberai, tuaregai, tūbai (iš viso ~ 3 mln. žmonių). Jie užsiima klajokline gyvulininkyste, oazėse – žemdirbyste. Didžiausios oazės: Gadamas, Gatas, al Charaga, Syva, Tafilaletas, Džagbubas.