Serbų-kroatų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Serbų-kroatų kalba (Srpskohrvatski) |
|
|---|---|
| Kalbama | Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje ir kitur Balkanuose |
| Kalbančiųjų | ~21 mln. |
| Vieta pasaulyje | 44 |
| Kilmė |
Indoeuropiečių |
| Valstybinė kalba | |
| Valstybinė kalba | nėra |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1: | sh |
| ISO 639-2: | scr, scc |
| SIL: | SRC |
Serbų-kroatų kalba (savivardis: srpskohrvatski) – pietų slavų kalba, Balkanų regiono lingua franca. Apima serbų, kroatų, bosnių, juodkalniečių kalbų žodžius. Buvo oficialia Jugoslavijos SFR kalba. Dabar paplitusi Serbijoje, Kroatijoje, Juodkalnijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Naudojama lotyniška abėcėlė.
 |
Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
