Sinagoga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sinagoga (gr.synagōgē – susirinkimas) – žydų maldos namai. Joje laikomos pamaldos, skaitomas ir aiškinamas Tanachas. Dažniausiai būna taisyklingo plano, dviejų, trijų, ar penkių navų halinis pastatas. Vidaus erdvę sudaro maldų salė vyrams su sakykla (vad. bima) ir altoriumi – labiausiai apšviesta šventyklos dalis, dažnai su kupolu. Salės šonuose ir prieangyje – patalpos moterims,nes sinagogoje moterys turi buti atskirtos nuo vyrų. Kai kada sinagogos turi priestatus (biblioteka, rabino gyvenamosios patalpos ir kt.).
Lietuvoje sinagogas pradėta statyti XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Jau XIX a. sinagogų buvo visuose didesniuose miestuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia Kauno ir Vilniaus sinagogos.
