Amsterdamas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Amsterdamas
Bord d'un kanalas
Valstybė:	Nyderlandai
Meras:	Job Cohen
Gyventojų (2004):	738 763
Plotas:	XXX km²

Amsterdamo herbas

Amsterdamas (ol. Amsterdam) – uostamiestis prie Šiaurės jūros, Nyderlandų sostinė (nors šalies vyriausybė reziduoja Hagoje).

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Miesto pavadinimas kilęs nuo Amstelio (Amstel) upės užtvankos (Amstelredamme), prie kurios susikūrė miestas.

[taisyti] Istorija

Miestas įkurtas apie 1275 m. XV a. Amsterdamas tapo didžiausiu ir įtakingiausiu Nyderlandų miestu. Per Aštuoniasdeštmetį karą, kai 1585 m. Belgijos uostą Antvrpeną užėmė ispai, į Amsterdamą persikėlė daug pirklių, amatininkų. Tai sąlygojo miesto ekonominį vystymą.

[taisyti] Ekonomika

Yra jūrų uostas (krovinių apyvarta virš 20 mln. tonų per metus), tarptautinis oro uostas.

Mieste išvystyta mašinų pramonė (aviacijos, laivų, elektronikos), chemijos, naftos apdirbimo, poligrafijos, vaistų pramonė. Nuo seno Amsterdamas garsėja juvelyrikos ir deimantų apdirbimo pramone.

Mieste yra metropolitenas.

[taisyti] Švietimas ir kultūra

Amsterdame įsikūrę 2 universitetai, šalies ir miesto muziejai, Rembranto namas. Daugiau nei 50 kanalų, virš 500 tiltų ir tiltukų. 1928 m. čia vyko vasaros olimpinės žaidynės.

Vienas žinomiausių pramogų taškų mieste – Raudonųjų žibintų kvartalas.

Amsterdamą puošia Šv. Antano vartai (XV-XVII a.; dabartinis istorijos muziejus), gotikinė Senoji bažnyčia (XIII a.), Naujoji bažnyčia (XV-XVI a.), Šiaurinė ir Rytinė bažnyčios (abi iš XVII a.).