Sumatra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sumatra (rečiau vadinama Sumatara ir Sumatera) – šeštoji pagal dydį pasaulio sala (apie 470 000 km²), priklauso Indonezijai.
Turinys |
[taisyti] Geografija
Sala yra vulkaninės kilmės, priklauso Didžiosioms Sundos saloms (kartu su Borneo, Sulavesiu ir Java). Pusiaujas eina salos viduriu. Vakarinį salos krantą skalauja Indijos vandenynas, šiaurrytinį – Malakos sąsiauris, skiriantis nuo Azijos, į pietus nuo salos yra Javos sala (salas skiria Sundos sąsiauris), rytuose – Borneo (salas skiria Karimata sąsiauris).
Išilgai salos, vakarinėje dalyje, eina ilgas Barisano (Pan Barisan) kalnagūbris (aukščiausia viršūnė – Gunung Kerinci, 3805 m), rytinėje dalyje plyti drėgnos, pelkėtos lygumos (vienas svarbiausių ir derlingiausių agrokultūrinių Indonezijos rajonų). Pagrindinės kultūros: kaučiukas, arbata, kava, pipirai, kopra. Saloje vyrauja drėgnas tropikų klimatas, miškai užima du trečdalius teritorijos. Yra aukso, sidabro ir anglies.
[taisyti] Istorija
Senasis salos pavadinimas Swarna Dwipa (sanskr. k. – „Aukso Sala“ arba „Aukso Krantas“). Vyko prekybiniai mainai su Indokinijos kraštais (Funane, tajais ir kt.), Kinija, Indija. II-V a. saloje susikūrė induistinė Šrivadžajos karalystė su centru Palembange, apie VII a. išsiplėtusi beveik per visą salą. Jos įtaka susilpnėjo tik apie XI a., ir tada sala pateko į Majapahit imperijos įtakos sferą. XIII a. Samudra karalystė (dabar Ačeho regionas) atsivertė į islamą.
Nuo 1509 m. portugalų kolonija, vėliau ją kontroliavo olandai. 1873 – Ačeho karas su Nyderlandais. 1941 m. gruodžio 28 d. į Sumatrą įsiveržė Japonijos armija, okupacija tęsėsi iki 1945 m. Nuo 1945 m. – Indonezijos dalis. 2004 m. per Kalėdas salą nusiaubė cunamis, 2005 m. – žemės drebėjimas.
[taisyti] Demografija
Saloje gyvena apie 47 mln. gyventojų (tankumas – 85 žm./km²): tankiausiai gyvenama šiauriniuose ir vakariniuose regionuose (centrai Medanas ir Padangas). Gyventojai – malajų kilmės, kalba 52 vietinėmis kalbomis, tačiau gentys etniškai panašios. Vyraujančios kalbos – malajų (rytuose), batakų (centrinėje dalyje aplink Tobo ežerą), miestuose gyvenai nemažai kinų. Vyraujanti religija – islamas (81%), yra krikščionių (12%), induistų (4%), budistų.
[taisyti] Kita informacija
- Salos šiaurėje yra Ačeho ypatingas regionas (Nanggroe Aceh Darussalam) – speciali teritorija, siekianti nepriklausomybės.