Tantra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tantra (sanskr. तन्त्र), tantrizmas – ezoterinės religinės tradicijos, kurių esama induizme, bone (senoji Tibeto religija), budizme, džainizme. Tantros įvairiomis formomis egzistavo ar egzistuoja Indijoje, Kinijoje, Japonijoje, Tibete, Nepale, Butane, Pakistane, Šri Lankoje, Korėjoje, Kambodžoje, Mianmare, Indonezijoje, Mongolijoje.
Tantros apibrėžimas yra sudėtingas, kadangi skirtingi autoriai tantrą įvardija įvairiai. Pavyzdžiui, David Gordon White teigia, kad „Tantra yra Azijos tikėjimų ir elgsenos visuma, kuria siekiama įsisavinti ir perduoti energiją (kadangi Visata, kurią išgyvename – tai niekas kitas kaip aiški dieviškosios energijos išraiška; tai energija aukščiausios dievybės, kuriančios ir palaikančios šią Visatą) žmogaus mikrokosme siekiant kūrybinės ir laisvės pilnatvės“.
Indijoje tantra turi panašumų su Vedomis ir joga, turi mantras, savuosius guru.
[taisyti] Tantra budizme
Budizme tantra yra mahajanos atšaka, dar vadinama vadžrajana, mantrajana, tantrajana, slaptąja mahajana, Slaptąja Mantra, Vaisiaus Važiuokle ir kitais vardais. Nuo bendrosios mahajanos (paramitajanos), Sūtrų arba atsižadėjimo kelio, tantra skiriasi tuo, kad joje žalingų emocijų nesikratoma, o meistriškais metodais jos panaudojamos tobulėjimui. Taigi ši kryptis apibūdinama kaip „perkeitimo kelias“, kadangi jame neigiama žalingų emocijų energija perkeičiama į teigiamą, dvasinę. Ypatingai šiame kelyje naudojama aistra, geismas; meistriška meditacine technika valdoma sueitis pažadina subtiliai palaimingą būseną, kurioje giliai suvokiama tuštuma, visų reiškinių substancinės esybės nebuvimas. Todėl tantra kartais dar vadinama Didžios aistros keliu.
[taisyti] Tantra ir seksas
Kai kuriose Vakarų šalyse tantra visų pirma siejama su tam tikra sekso praktika, fizine ir dvasine sekso laisve. Kartais ji įvardijama kaip karališkasis meilės menas. Ši praktika apima gana nemažai ezoterinių motyvų ir tradicijų. Tantros meilės menas pirmiausia buvo praktikuojamas Indijos ir Tibeto karalių rūmuose. Vėliau ėmė plisti ir kitur, ypač po 1960 metų seksualinės revoliucijos. Įvairios tantriškojo sekso mokyklos laikosi skirtingų tradicijų, priklausomai nuo guru pažiūrų (pvz., mylimasi tik kartą per savaitę, išsitepus aliejais, sueities metu garsiai arba tyliai meldžiamasi, vengiama mylėtis mėnesinių metu, procesas prižiūrimas guru, kartais toleruojami nepažįstami partneriai ir kt.). Neretai tokios tantros mokyklos (Oš mokykla) turi stipriai išreikštą grupinio sekso motyvą, apipintą „savąja sukurta filosofija“.
Tantriškojo sekso esmė – lytinės energijos sukaupimas, jos neeikvojimas (pvz., retrogradinė ejakuliacija) siekiant kiek įmanoma pratęsti sekso teikiamus malonumus. Kartais jis tapatinamas su ramia sueitimi, kurios metu sulaikomos ar visai sustabdomos frikcijos.
