Urartija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Urartija (akadų k. Urartu, sen. hebrajų k. Ararat, urartų k. Biainili) – senovės karalystė rytinėje Anatolijoje, kurios centras buvo kalnų regione apie Vano ežerą (dabartinė Turkija). Valstybė egzistavo maždaug nuo 1000 iki 585 m. pr. m. e. Biblijoje minima kaip Araratas.
Klestėjimo metu Urartija driekėsi nuo šiaurinio Tarpupio iki pietinio Kaukazo, apimdama taip pat ir dabartinės Armėnijos teritoriją iki Sevano ežero. Urartų tvirtovių radimvietės: Vanas, Armaviras, Jerevanas ir kt.