Vakcina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vakcinos (skiepai) yra sudėtiniai imunobiologiniai preparatai, sudaryti iš susilpnintų arba užmuštų mikroorganizmų (bakterijų ar virusų) arba jų sudėtinių dalių (komponentų) bei pagalbinių cheminių medžiagų.

Turinys

1 Sudėtis
2 Veikimas
3 Kontraversija
4 Nuorodos

[taisyti] Sudėtis

Vakciną sudaro:

antigenai (ligų sukėlėjai ar jų dalys);
adjuvantai (medžiagos sustiprinančios antigenų imunogeniškumą (t.y. gebėjimą sukelti imuninį atsaką);
konservantai (stabilizuoja preparato komponentus) – etileno glikolis, fenoksietanolis;
dezinfektantai (turintys užtikrinti vakcinų sterilumą) – timerosalis (gyvsidabrio druska), fenolis, benzetonijaus chloridas, metilparabenzoatas;
kitos cheminės medžiagos, bakterijų terpių pėdsakai likę po gamybos proceso;
tirpiklis.

[taisyti] Veikimas

Mikroorganizmai arba jų dalys vadinami antigenais, kurie yra genetiškai svetimi organizmui. Todėl manoma, kad imuninė sistema juos atpažįsta, tuo sukeldama imuninį atsaką bei suformuodama imunitetą tam sukelėjui, t.y. atsparumą.

Teoriškai vakcinos antigenas turėtų sukelti imuninį atsaką panašų kaip ir į tikrą (natūralų) tos ligos sukėlėją, tačiau vakcinos antigeno toksinis poveikis yra silpnesnis arba minimalus.

[taisyti] Kontraversija

Sukeliamas vadinamasis aktyvus įgytas dirbtinis imunitetas, kuris yra trumpesnis už natūraliai įgytą ir jo tiksli trukmė nežinoma.

Imuninė sistema yra per daug sudėtinga, kad galima būtų prognozuoti ir numatyti organizmo atsaką į sušvirkštą svetimą baltymą kartu su cheminėmis medžiagomis, kurios pačios yra nuodingos. Dirbtinis antigenų patekimo kelias yra nenatūralus, nes suklėjas natūraliai patenka per gleivines ar odą (nebent išskyrus hepatito B virusą). Todėl yra apeinama svarbi įgimto imuniteto dalis, kurios ląstelės tarsi „moko“ ir paruošia kitą, adaptyvią imuniteto grandį efektyvesniam atsakui. Taigi poveikis gali būti arba nepakankamas arba per stiprus. Dėl nuolatinio stimuliavimo gali išsivystyti imuninės sitemos paralyžius (t.y. tolerancijos būklė, kuomet imuninė sistema daugiau nebeatpažins suklėjo ir leis jam netrukdomam daugintis).

Farmacinės kompanijos suinteresuotos didesne vakcinų pardavimo apyvarta; iki šiol nėra atlikta tyrimų dėl ilgalaikio vakcinų naudojimo saugumo.

Visi (ir vaikaibei jų tėvai) turi teisę patys priimti informuotą apsisprendimą dėl skiepijimo: