Valkininkai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Valkininkai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
  Valkininkai
|
||||||||||||||||
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Varėnos rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Valkininkai – miestelis pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, prie Merkio, Šalčios ir Gelužos upių santakos. Valkininkai – seniūnijos centras, vienodai nutolęs nuo Vilniaus ir Alytaus – per 55 km. Yra Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (pastatyta 1837 m.), lopšelis-darželis „Aguonėlė“, vaikų sanatorija „Pušelė“. Valkininkų vidurinė mokykla yra gretimame Užuperkasio kaime.
[taisyti] Istorija
Valkininkų vietovė minima nuo XIV a. Miestelis istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1516 m. 1571 m. gavo Magdeburgo teises. Prieš 1601 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1608 m. ir 1609 m. patvirtinus ir išplėtus senąsias privilegijas. Valkininkų bažnyčia menkai teišsiskyrė miestelyje, todėl 1635-1650 m. pastatytas pranciškonų vienuolynas. Dvibokštė bažnyčia su 2 aukštų U plano vienuolyno korpusais iškilo Valkininkų vakariniame pakraštyje, už Merkio. Šis renesanso ir baroko architektūros kompleksas tapo svarbiausia miestelio ir apylinkių dominante.
Prie Valkininkų 1700 m. vyko Sapiegų ir prieš juos susivienijusių Lietuvos bajorų mūšis. Sapiegos šį mūšį pralaimėjo ir prarado Lietuvoje turėtą hegemoninę padėtį.
Miestelyje ėmė kurtis žydai, todėl Valkininkuose XVIII a. buvo pastatyta medinė sinagoga. Ji buvo trijų pakopų stogu, žemesniu prieangiu ir šone prisiglaudusia moterų galerija. Abipus prieangio – piramidės formos bokšteliai. Viduje nebuvo stulpų, o paskliautę supo viena galerija. Bimą gaubė aštuonių korintinių kolonų palaikomas baldakimas. Ji sudegė 1941 m. (daugiau žr. P. Galaunė. Lietuvių liaudies menas, 1930, p.1449).
1792 m. birželio 26 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustinas Poniatovskis Valkininkams pakartotinai suteikė laisvojo miesto teises ir herbą.
Valkininkai gerokai nukentėjo 1812 m. prancūzų invazijos į Rusiją metu. Pasekmės buvo sunkios. Po prancūzmečio žmonės badavo iki pat 1822 m.
1832 m. panaikintas Pranciškonų vienuolynas, jame įkurdintas kariuomenės dalinys.
1993 m. kovo 30 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.
[taisyti] Bibliografija
- Romualdas Arlauskas. Valkininkų kraštas istorijos verpetuose, 2005.
- Kun. Pranas Bieliauskas. Valkininkų bažnyčia ir vienuolynas, 2004.
- A. Miškinis. Valkininkai // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 2, 1979.
