Veiksmažodis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ir atsako į klausimus ką veikia? ką veikė? ką veikdavo? ką veiks? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?, pavyzdžiui: lyja, važiuoja, dainuoja; norėjo, keliavo, dejavo; bėgdavo, imdavo, skaitydavo; rašys, stums, rodys…

Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis, laikais, skaičiais, nuosakomis.

[taisyti] Nuosakos

Veiksmažodis turi tris nuosakas:

tiesioginę (valgo, valgė, valgydavo, valgys), kuri nusako iš tikrųjų vykstantį veiksmą;
tariamąją (valgyčiau, valgytų), reiškiančią galimą veiksmą, kuris vyktų, jei būtų tam tikra sąlyga;
liepiamąją (valgyk), kuri reiškia liepimą, raginimą.

Tariamoji ir liepiamoji nuosakos laikų neturi.

[taisyti] Veiksmažodžio formos

Veiksmažodis turi pagrindines formas, iš kurių daromos išvestinės.

Pagrindinės veiksmažodžio formos yra trys: bendratis, esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko III asmuo (skaityti, skaito, skaitė; kelti, kelia, kėlė).

Išvestinės veiksmažodžio formos yra būtasis dažninis ir būsimasis laikas, tariamoji ir liepiamoji-geidžiamoji nuosaka, dalyviai, padalyviai, pusdalyviai, būdiniai ir siekiniai.

[taisyti] Asmenuotės

Veiksmažodis turi tris asmenuotes. Jas nustatome pagal esamojo laiko III asmens galūnę.

Asmenuotė	I	II	III
Esamojo laiko trečiojo asmens galūnė	–(i)a	–i	–o
Pavyzdžiai	veža laukia	tyli žiūri	mąsto graso

[taisyti] Sangrąžinė forma

Veiksmažodžiai gali būti sangrąžiniai, t.y. turėti sangrąžos dalelytę -si (-s). Pvz.: prausiasi, rengiasi, pasidžiaugia. Sangrąžiniai veiksmažodžiai dažniausiai nusako tokį veiksmą, kuris taikomas sau pačiam (šukuojasi, prausiasi, nešasi, perkasi...), tarpusavio veiksmą (stumdosi, varžosi, rungiasi...).

Priešdėliniai veiksmažodžiai sangrąžos dalelytę turi po priešdėlio: pasirašyti, atsiimti. Nepriešdėlinių veiksmažodžių sangrąžos dalelytė yra žodžio gale: juokiasi, pešasi, kelsis.