Viktorija (karalienė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Viktorija (Alexandrina Victoria) – ilgametė Anglijos karalienė. Tai ilgiausiai soste išbuvusi Anglijos karalienė.
Viktorija gimė 1819 m. gegužės 24 d. Londone Kento hercogo ir Saksonijos – Koburgo princesės Viktorijos šeimoje. 1837 m. tapo savo dėdės Vilhelmo IV įpėdine – Didžiosios Britanijos ir Airijos karaliene. 1840 m. ji susituokė su Saksonijos – Koburgo – Gotos princu Albertu, savo pusbroliu, kuris visą gyvenimą buvo jos patikimiausias patarėjas. Politikoje Viktorija griežtai laikėsi neutralumo. Tačiau kritinėse situacijose ji tapdavo ypatingai aktyvi, užimdavo ryžingą poziciją, lemdavo britų vyriausybės kursą. Tik po savo vyro, su kuriuo turėjo 9 vaikus, mirties 1861 m., karalienė ėmė palaikyti koncervatorių ministrą pirmininką Seilsberį, vėliau liberalą Bendžaminą Dizraelį. Viktorija buvo labai populiari savo šalyje. Jos valdymo laikotarpis vadinamas Viktorijos epocha. Tai perdėto drovumo, kultūros sąstingio laikotarpis. Tačiau tuo pat metu plėtojosi karalystės ekonomika, vidurinysis gyventojų sluoksnis (fabrikų savininkai bei pirkliai) tapo įtakingiausia valstybės jėga. Tuo laiku vykdyta aktyviausia imperijos ekspancinė politika. 1876 m. Viktorija tampa Indijos imperatore. Jos dinastijos atstovai ilgai tuėjo didelę įtaką Europos politinime gyvenime. Viktorija mirė 1901 m. sausio 22 d. nuo smegenų kraujavimo.
