Vilniaus gubernija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vilniaus gubernija (1801 – 1831 m. – Lietuvos Vilniaus gubernija) – Rusijos imperijos gubernija, Vilniaus generalgubernatorijos dalis. Įkurta 1795 m., gyvavo iki 1915 m.
Sudaryta po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų iš buvusių LDK žemių – dabartinės Lietuvos teritorijos (be Užnemunės, Klaipėdos krašto) ir dalies Vakarų Baltarusijos. 1797 m. sujungta su Slonimo gubernija, sudarant Lietuvos guberniją, kuri 1801 m. išskaidyta į Vilniaus (iki 1840 m. Lietuvos Vilniaus) ir Lietuvos Gardino (buvusi Slonimo) gubernijas.
Nuo 1801 m. guberniją sudarė 11 apskričių:
- Ašmenos
- Breslaujos; 1835 m. apskrities centras perkeltas į Zarasus (Novoaleksandrovską)
- Kauno
- Raseinių
- Šiaulių
- Telšių
- Trakų
- Ukmergės
- Upytės (Panevėžio)
- Užnerio (Švenčionių)
- Vilniaus
1843 m. iš 7 Vilniaus gubernijos apskričių sudaryta Kauno gubernija, (prieš tai buvusi Upytės apskritis pervadinta į Panevėžio), o prie likusios Vilniaus gubernijos prijungta Minsko gubernijai priklausiusios Dysnos bei Vileikos apskritys, taip pat Gardino gubernijai priklausiusi Lydos apskritis.
1897 m. Vilniaus gubernijoje gyveno 1 591 000 žmonių, iš jų apie 37 % raštingi.
[taisyti] Šaltiniai
- Tarybų Lietuvos Enciklopedija. Vyriausioji enciklopedijų redakcija. Vilnius, 1988
