Visata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Visatos kitimas einant laikui (ang.)

Iki XX amžiaus vidurio Visata reiškė visą beribį kosmoso erdvėlaikį su visa ten esančia energija ir materija. Vėliau fizinės kosmologijos tyrimai lėmė dviejų terminų atskyrimą – stebimos visatos ir teorinės visatos. Pirmasis atmeta viltį kada nors ištirti visą erdvėlaikį, o antruoju dar bandoma modeliuoti visą erdvėlaikį. Visatos amžius pagal Didžiojo sprogimo teoriją yra apie 13,7 milijardų metų, pagal kitus skaičiavimus 10–20 milijardų.

[taisyti] Visatos sandara

Visatos sandara

Pagal WMAP gautus NASA duomenys Visatą sudaro 4% atomų, kurie yra žvaigždžių ir planetų pamatinė medžiaga. Nematomoji medžiaga arba tamsioji medžiaga sudaro 22%, ši medžiaga skiriasi nuo atomų, neabsorbuoja ir neišskiria šviesos, atrasta netiesiogiai pagal įtaką Visatos kūnų judėjimui, gravitaciją. 74% Visatos sudaro Tamsioji energija, kuri veikia panašiai kaip antigravitacija. Ši energija atsakinga už greitėjantį Visatos plėtimasį.

[taisyti] Visatos kitimas

Visatos plėtimasis per visą žinomo laiko istoriją buvo laipsniškas. Idėja, kad Visatos plėtimąsi sukėlė Didysis sprogimas buvo iškelta prieš 25 m. WMAP stebėjimų duomenys patvirtino seniai gyvavusias Visatos plėtimosi teorijas.

[taisyti] Vidinės nuorodos

• Didysis sprogimas
• Kosmosas

[taisyti] Išorinės nuorodos

Hubble teleskopo daryta Visatos nuotrauka, kurioje matomos pačios tolimiausios galaktikos

Universum – medžio drožinys C. Flammarion (1888); nudažymas Heikenwaelder Hugo (1998)

• NASA

Šis astronominis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį.