Vyro lytiniai organai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vyro lytiniai organai – vyro dauginimosi organai. Skiriami vidiniai ir išoriniai:
- vidiniams priklauso lytinės liaukos, kuriose gaminasi lytinės ląstelės, lytiniai takai, kuriais išteka lytiniai produktai bei priedinės liaukos, išskiriančios įvairius sekretus;
- išoriniai lytiniai organai padeda suleisti sėklą į moters lytinius takus sueities metu.
Turinys |
[taisyti] Sėklidės
Išsamiau žr. Sėklidė (lot. testis).
Vyro sėklidėse iš vieno I eilės spermatocito su 46 chromosomomis dalijantis susidaro du II eilės spermatocitai, kurių kiekvienas turi po 23 dvigubas chromosomas. Dalijantis II eilės spermatocitams, susidaro keturi spermatidai, turintys taip pat po 23 dukterines chromosomas. Spermatidai bręsta ir iš jų susidaro spermatozoidai. Mejozės metu vyro organizme iš vienos diploidinės ląstelės susidaro keturi haploidiniai spermatozoidai. Šios lytinės ląstelės susidaro spermatogenezės metu ir lytinio akto metu ejakuliuojant pašalinami spermos pavidalu.
[taisyti] Sėklidės prielipas
Išsamiau žr. Sėklidės prielipas (lot. epididymis).
[taisyti] Sėklinis latakas
Išsamiau žr. Sėklinis latakas (lot. ductus deferens)
Dar vadinamas sėklatakiu. Jis prasideda nuo tiesiųjų sėklidės kanalėlių, o baigiasi šlaplės priešinėje dalyje. Jo ilgis 40-45 cm, skersmuo 2-3 mm. Susitraukiant jo raumenims, sėkla erotinio sujaudinimo metu juo išmetama į šlaplę.
[taisyti] Sėklinės pūslelės
Išsamiau žr. Sėklinės pūslelės (lot. vesiculae seminales)
Sėklinės pūslelės yra 15-20 cm ilgio, susiformuoja trečią embriogenezės mėnesį. Jos sudarytos iš epitelinio audinio, kurio paviršius padengtas labai raukšlėta gleivine. Pačiame epitelyje yra stulpinių ląstelių, kurios atlieka sekrecinę funkciją – išskiria klampų, gelsvą sekretą. Šis sekretas išsiskiria ejakuliacijos metu ir įeina į spermos skysčių sudėtį.
[taisyti] Prostata (priešinė liauka)
Išsamiau žr. Prostata (lot. prostata)
Prostata, arba priešinė liauka (lot. prostata), prie pat šlapimo pūslės apsupa šlapimkanalį ir suauga su jo sienele. Prostata išskiria sekretą, kuris yra pilkas, šarminis, specifinio kvapo skystis, turintis baltymų ir lipidų. Manoma, kad šis skystis aktyvina spermatozoidus ar padidina jų judrumą. Vyresnių vyrų prostata gali padidėti ir užspausti šlaplę, apsunkindama šlapinimąsi. Prostatos vėžys yra dažniausiai vėžinė liga tarp vyrų. Prostatos uždegimas vadinamas prostatitu.
[taisyti] Varpa
Išsamiau žr. Varpa (lot. penis)
Varpos paviršių dengia plona oda, kurioje yra mažos prakaito liaukos. Poodiniame sluoksnyje yra lygiųjų raumenų ir nėra riebalinių ląstelių. Varpos galvutę dengia apyvarpė. Jos vidinėje pusėje atsiveria riebalų liaukos, išskiriančios riebų sekretą (smegmą). Išilgai varpos eina šlapimkanalio ir du varpos akytkūniai.
[taisyti] Vystymosi sutrikimai
[taisyti] Ligos
 |
Šis anatominis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
 |
Žmogaus organų sistemos |  |
|
Moters: Bartolino liaukos - Gimda - Gimdos kaklelis - Kiaušintakiai - Kiaušidės - Lytinės lūpos - Makšties prieangis - Makštis - Mergystės plėvė - Putė - Skeno liaukos - Varputė |
||
| Serija: Žmogaus anatomija |
