Žagsėjimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žagsėjimas (lot. singultus) – skrandžio motorikos sutrikimas, kai tuo pat metu ištinka diafragmos bei skrandžio spazminiai susitraukimai ir pro susiaurėjusį balso stygų plyšį skverbiasi oras. Žagsėjimui būdingas neurorefleksinis mechanizmas, nes nerviniai impulsai iš paveikto organo jaudina diafragminio nervo centrą. Žagsėjimą gali sukelti ir stemplės arba pleuros patologija arba tiesioginis diafragminio ar klajoklio nervo dirginimas.
Pagrindinės žagsėjimo priežastys yra šios:
- fiziologinės,
- neurogeninės,
- psichogeninės,
- periferinės,
- toksinės
ir kt.
