Žaliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žaliakalnis – Kauno miesto dalis Žaliakalnio seniūnijoje, į šiaurės rytus nuo Senamiesčio ir Naujamiesčio, tarp Neries ir Girstupio slėnių; šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje ribojasi su Kalniečių rajonu, Murava, Dainava. Tai vienas didžiausių Kauno gyvenamųjų rajonų. Yra Prisikėlimo bažnyčia, funikulierius (veikia nuo 1931 m.), „Saulės“ gimnazija, pradinė mokykla, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras (įsteigtas dar tarpukariu), Ąžuolyno parkas.

[taisyti] Istorija

1919 m. Kaunui tapus laikinąja sostine, didėjo miesto teritorija. Buvo prijungti priemiesčiai: Vilijampolė, Žemieji Šančiai, dalis Aleksoto ir Žaliakalnis. Planingu Kauno vystymusi Miesto valdyba susirūpino 1922 m. Tačiau urbanistikos specialistų Lietuvoje tuo metu nebuvo ir vietinių inžinierių parengti 4 miesto plano eskizai neatitiko keliamų reikalavimų. Plėtros planui parengti buvo pasamdytas danų inžinierius M. Frandsenas.

1923 m. parengta ir patvirtinta Kauno miesto projektinė schema. Inžinierius M. Frandsenas kartu su miesto inžinieriumi Antanu Jokimu per kelis mėnesius parengė eskizinį planą. Žaliakalniui šiame plane buvo numatyta ypatinga funkcija. Šis miesto rajonas turėjo tapti administraciniu laikinosios sostinės centru: Vytauto kalne planuota pastatyti Universiteto kompleksą, geometriniame Žaliakalnio centre – Prezidentūros, Seimo ir Vyriausiojo teismo rūmus, Aušros g. ir Savanorių pr. sankirtoje – kareivines bei aikštę paradams.

1924–1925 m. naujai suplanuotame gyvenamajame rajone pradėti parceliuoti ir nuomoti sklypai. Teritorijoje susidarė daugiau nei 300 sklypų. Dauguma statomų namų pasižymėjo modernia stilistika. Mūriniuose 1-2 aukštų pastatuose įrengti vienas ar keli prabangūs butai. Pagal išankstinį planą atskiros gatvės apsodintos skirtingų rūšių medžiais, erdviuose sklypuose palikta vietos sodams.

Du šio laikotarpio pastatai: Č. Pacevičiaus mūrinė vila (Vydūno al. 59, statybos techniko V. Kopylovo projektas) ir A. Jančausko medinė vila (Minties ratas 51, statybos technikas J. Varneckis) Kauno Miesto valdybos sprendimu premijuoti už išraiškingą architektūrą. Namų savininkams ne tik įteiktas pagyrimo lapas, bet ir vieneriems metams atleisti nuo mokesčių už premijuotą turtą.

Netoli miesto centro besikuriantį gyvenamąjį rajoną tarpukaryje pamėgo to meto inteligentai. Čia gyveno plano autorius Antanas Jokimas (Vydūno al. 17), keliautojas, publicistas Matas Šalčius (Minties ratas 53), poetas Kazys Binkis (Vydūno al. 45), rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius (Vydūno al. 47), Valstybės teatro solistai Kipras Petrauskas (K. Petrausko g. 31) ir Antanas Sodeika (P. Vaičaičio g. 2), Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus tėvas aviacijos karininkas Ignas Adamkavičius (Kudirkos al. 4a) ir kt. Žaliakalnyje buvo įsikūrusios dvi užsienio valstybių pasiuntinybės: Italijos (Vydūno al. 13) ir Šveicarijos (Vydūno al. 15/1).

Iki 1940 m. visuose rajone esančiuose sklypuose, išskyrus kelis, buvo pastatyti gyvenamieji namai. Aiškios paskirties neturėjo tik teritorija, esanti tarp Gėlių rato ir Vydūno alėjos. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje architektas A. Jokimas siūlė čia statyti Prisikėlimo bažnyčią, tačiau jo minčiai nebuvo pritarta, sklypas liko tuščias.

Pagal M. Frandseno ir A. Jokimo planą suformuota teritorija vienintelė Kaune ir bene visoje Lietuvoje turi taisyklingą geometrišką sandarą. 1999 m. Žaliakalnio teritorija įtraukta į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių urbanizuotų vietovių sąrašą.