Žemutinis Reinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žemutinio Reino departamentas Prancūzijos žemėlapyje

Žemutinio Reino herbas

Žemutinis Reinas (67) (pranc. Le Bas-Rhin) – Prancūzijos departamentas šalies šiaurės rytuose, Elzaso regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę. Administracinis centras – Strasbūras (Strasbourg). Generalinės tarybos pirmininkas Filipas Rišeras (Philippe Richert).

Departamente 7 apskritys, 44 kantonai, 47 municipaliniai susivienijimai ir 526 komunos. Plotas – 4 755 km². 2006 m. – 1 026 120 gyventojų, 216 gyv./km².

[taisyti] Istorija

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, Elzaso provincijos dalyje. 1793 m. prijungtos aneksuotos Drulingeno ir Sareverdeno kunigaikštystės. 1795 m. Širmekas prijungtas prie Vogėzų departamento. 1814 m. prarado visas rytų kranto teritorijas, o 1815 m. ir visas terotorijas į šiaurę nuo Lautero. 1871-1919 m. priklausė Vokietijai ir tik Versalio sutartimi buvo atkurtos jo ribos.

[taisyti] Geografija

Žemutinio Reino keliai

Žemutinio Reino departamentas ribojasi su Aukštutinio Reino, Vogėzų, Mertos ir Mozelio, Mozelio departamentais ir Vokietija.

Vakaruose teritoriją riboja Vogėzų kalnai, pietuose – žemumos. Žemė rūgšti ir nederlinga, todėl nemažai jos užleista mišku. Aukštumose gerai dera vynuogės, Reino slėnyje – tabakas, apyniai, daržovės, vaisiai.

[taisyti] Pagrindiniai miestai

Strasbūras (Agen) – 272 800 gyventojų (2004 m.)
Hagenau (Haguenau) – 32 242 gyv.
Molsheimas (Molsheim) – 9 335 gyv.
Saverna (Saverne) – 11 201 gyv.
Selesta (Sélestat) – 17 179 gyv.
Visemburgas (Wissembourg) – 8 170 gyv.

[taisyti] Klimatas

Klimatas tipiškas kontinentinis, su šaltomis žiemomis ir sausomis karštomis bei audringomis vasaromis. Vidutinė metinė temperatūra 10°C lygumose ir 7°C aukštumose, amplitudė – iki 30°C. Kritulių – 700 mm per metus.

Šalčiausia diena: 1971 m. sausio 2 -23,2°C
Šalčiausi metai: 1956 m.
Karščiausia diena: 2003 m. rugpjūčio 9 d. +38,5°C
Karščiausi metai: 2000 m.
Daugiausia kritulių per 24 val.: 1978 m. gegužės 25 d. – 62,9 mm
Sausiausi metai: 1949 m.
Lietingiausi metai: 1987 m.

[taisyti] Kalba

Tradicinės departamento kalbos – prancūzų ir vokiečių kalba, oficiali – prancūzų.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinės ekonomikos šakos: žemės ūkis (199 298 ha), miško pramonė (172 010 ha). Vynuogininkystei (Appellation d'origine contrôlée) skirta 6038 ha žemių, ganykloms ir pievoms – 51 000 ha, dirbamos žemės – 11 540 ha.

Užimtumas:

Žemės ūkis – 8 411, arba 2%
Amatai ir pramonė – 97 349, 24,2%
Viešasis sektorius – 23 928, 6%
Paslaugų sektorius – 271 984, 67,8%
Kiti darbai – 28 186
Užimtumo lygis – 489 707, arba 58,2%
- vyrų – 66,4%
- moterų – 50,6%
Nedarbo lygis – 8,5 %

Įmonės

Verslas – 11 358 įmonės:
- Maisto produktų gamyba – 11%
- kita gamyba – 21%
- Statyba – 37%
- Paslaugos – 31%
Maisto pramonė – 584 įmonės su 15 884 darbuotojų
Prekyba:
- Hipermarketų – 15
- Supermarketų – 117
- Maisto prekų parduotuvių – 2278
- Kitų parduotuvių – 5229
Viešbučių – 3216 su 11 100 kambarių

[taisyti] Politika

Žemutinio Reino departamentui Prancūzijos senate atstovauja 5 senatoriai, Atstovų rūmuose – 9 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 56 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

[taisyti] Apskritys

Apskritis	Gyventojų (1999)	Plotas (km²)	Tankumas	Kantonų	Savivaldybių
Strasbūras (miestas)	264.115	78	3.375	10	1
Strasbūras (apylinkės)	264.424	684	386	8	104
Hagenau	120.445	666	181	3	56
Molsheimas	89.604	745	120	5	69
Saverna	88.251	1.003	88	6	127
Selesta	134.907	981	138	7	101
Visemburgas	64.374	598	108	5	68