Marna (departamentas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Marnos departamentas Prancūzijos žemėlapyje

Marnos herbas

Marna (51) (pranc. La Marne – Prancūzijos departamentas šalies šiaurėje, Šampanės-Ardėnų regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę, Senos dešinįjį intaką. Administracinis centras – Šampanės Šalonas , iki 1998 m. vadinosi Šalonas prie Marnos. Generalinės tarybos pirmininkas Rėnė Polis Savari.

Departamente 5 apskritys, 44 kantonai, 57 municipaliniai susivienijimai ir 619 komunų. Plotas – 8 162 km². 1999 m. – 565 229 gyventojai, 69 gyv./km² .

[taisyti] Istorija

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais apimant po dalį Šampanės provincijos. 1800 m. vasario 17 d. įsteigus prefekto pareigas, pirmuoju prefektu tapo Buržua de Žesė (Bourgeois de Jessaint), kuris šiame poste išbuvo 38 metus.

Pirmieji žmonės teritorijoje apsigyveno prieš 300 000 metų. Nuo V a. PK krašte apsigyveno keltai. 58 m. PK, nukariaudamas galus lankėsi Julijus Cezaris, aprašęs vietinius gyventojus belgus savo Komentaruose. Strabonas Reimso gyventojus vadino turtingiausiais tarp genčių – Inter istas gentes Remi sunt nobilissimi. Romos imperijos laikus primena gausūs archeologija|archeologiniai radiniai, tų laikų statiniai. Krikščionybė atsirado apie III a., tačiau pirmieji krikščionys jokių represijų nesusilaukė.

Netgi barbarai, IV a. nusiaubę visą Europą, šį kraštą paliko neutralų, o kai V a. krašto sostinei pagrasino Atila, gyventojai susivienijo prieš jį su frankų karaliumi Merovėjumi, vizigotų – Teodoriku ir Flavijaus Ecijaus legionais. Susiformavo vietinė Kloviso monarchija, kurią Karolis Didysis įtraukė į savo imperiją. 1284 m. Šampanės kunigaikštis kraštą kaip kraitį atidavė Prancūzijos karaliui Filipui Gražiajam. Šimtamečio karo metu kraštą nesėkmingai bandė užimti Robertas Knolis.

Pirmasis pasaulinis karas kraštui padarė nemažai žalos. Daugybės mūšių vietose liko nesprogusių sviedinių, minų, laukai buvo nusėti skeveldrų, kulkų, karo technikos liekanų, todėl nebetiko jokiai kitai veiklai. Raudonoji zona Marnos departamente apėmė 24 556 ha.

[taisyti] Geografija

Marnos departamentas ribojais su Ardėnų, Mezo, Aukštutinės Marnos, Obo, Senos ir Marnos bei Esno departamentais.

[taisyti] Apskritys

Apskritis	Gyventojų	Plotas km²	Kantonų	Savivaldybių
Šampanės Šalonas	100 112	1778	8	100
Epernė	91 471	2156	10	164
Reimsas	310 289	1702	17	175
Sent Meneholdas	14 313	1021	3	67
Vitri le Fransua	49 044	1504	6	113

[taisyti] Pagrindiniai miestai

Šampanės Šalonas (Châlons-en-Champagne) (26 000 gyventojų, 1999 m.)
Epernė ( Épernay) (30 000 gyventojų)
Reimsas ( Reims) (4 000 gyventojų)
Sent Meneholdas ( Sainte-Menehould) (4 000 gyventojų)
Vitri le Fransua (Vitry-le-François)

[taisyti] Klimatas

Klimatas kontinentinis ir okeaninis, nes įtakos turi Atlanto vandenynas. Lietūs būna dažniausiai pavasarį ir rudenį, kritulių kiekis per metus svyruoja nuo 500 mm Reimse ir Šalone iki 1000 mm Reimso kalnuose. Saulėta būna apie 1730 valandų. Vidutinė metinė temperatūra 15 laipsnių C, nuo 2°C sausio mėn iki 18°C liepos mėn.

[taisyti] Ekonomika

[taisyti] Turizmas

[taisyti] Politika

Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Ivas Detrenė, Žanas klodas Etjenas ir Fransuaza Fera, Atstovų rūmuose – 6 nariai. Generalinę tarybą sudaro 45 nariai, renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.