Izeras (departamentas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Izeras (38) (pranc. L'Isère, okitaniškai Isèra, provansališkai Isera) – Prancūzijos departamentas šalies vakaruose, Ronos Alpių regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę, Ronos intaką. Pavadinimas kilęs iš keltų žodžio Isar – geležis. Administracinis centras – Grenoblis. Generalinės tarybos pirmininkas Andrė Valinis (PS)
Departamente 3 apskritys, 58 kantonai, 43 municipaliniai susivienijimaai ir 533 komunos. Plotas – 7 431 km². 1999 m. – 1 094 006 gyventojai, 147 gyv./km² .
Turinys |
[taisyti] Istorija
Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais ir apėmė dalį Dofeno provincijos.
Kartu su Ronos departamentu buvo kelis kartus pertvarkytas, atskiriant 1852 m. 4 komunas, 1967 m. – 23 komunas ir 1971 m. – vieną komuną.
[taisyti] Geografija
Izero departamentas ribojais su Ardešo, Luaros, Ronos, Eno, Aukštutinių Alpių, Savojos, Dromo departamentais.
Pagrindiniai miestai:
- Grenoblis (Grenoble), (416 000 gyventojų)
- Šamberi (Chambéry), (55 786)
- Tur diu Penas (Tour-du-Pin) (6540), subprefektūra
- Viena (Vienne) (29 930), subprefektūra
Teritoriją dalinama į Šaltąją žemę (les Terres Froides) šiaurėje, Šartrezo masyvą bei Graisivodano slėnį centre, Verkorą ir Beledoną vakaruose.
[taisyti] Turizmas
Nemažai dėmesio skiriama sporto ir turizmo infrastruktūrai. Departamente rengiamos pasaulinio masto varžybos – Ikaro taurė. Svarbiausios kalnų slidinėjimo bazės:
- Šamrusas (Chamrousse) (1660-2250m), olimpinės trasos
- Huezo Alpės (l'Alpe d'Huez) (1860 m)
- Dvi Alpės (les Deux Alpes) (1650-3600 m)
- Vijar de Lanas (Villard-de-Lans) (720-2286 m) Verkoro regioninis gamtos parkas
[taisyti] Politika
Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Ani David, Žanas Foras, Lui Mermazas ir Bernaras Sogi, Atstovų rūmuose – 9 atstovai. Generalinę tarybą sudaro 58 nariai.
[taisyti] Prefektai
- 1800 m. – Gabriel-Joseph-Xavier Ricard
- 1802 m. – Joseph Fourier (Žozefas Furjė)
- 1998 m. – Alain Rondepierre
- 1800 m. – Michel Bart