Žvaigždė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šioje nuotraukoje matome šimtus žvaigždžių Šaulio žvaigždžių spiečiuje mūsų Paukščių Tako galaktikoje. Fotografuota Hubble teleskopu

Šis straipsnis yra apie astronominį objektą. Apie kitas žodžio „žvaigždė“ reikšmes skaitykite Žvaigždė (reikšmės).

Žvaigždė yra didelės masės šviečianti sfera esanti išorinėje erdvėje. Žvaigždės spinduliuoja elektromagnetinius spindulius (tarp jų ir matomą šviesą), elektringąsias daleles ir neutrinus. Žvaigždės matomos kaip taškeliai nakties danguje. Saulė yra išimtis: ji yra taip arti Žemės, kad atrodo kaip diskas ir suteikia dienos šviesą. Žvaigždes tyrinėja žvaigždžių astronomija ir astrofizika.

Kasdienė kalba ne visai atitinka astronominį žvaigždės apibrėžimą. Saulė paprastai nevadinama žvaigžde, tačiau žvaigždėmis vadinamos matomos planetos ar net meteorai („krintančios žvaigždės“).

Artimiausia Žemei žvaigždė po Saulės yra Proxima Centauri, nutolusi per 40 trilijonų kilometrų. Šviesa iš Proxima Centauri Žemę pasiekia per 4,2 metų. Važiuojant greičiausiu šiuolaikiniu traukiniu didžiausiu greičiu (515,3 km/val.) pasiekti Proxima Centauri užtruktų apie 8,86 milijonus metų.

Astronomų skaičiavimu žinomoje Visatoje yra 70 sekstilijonų žvaigždžių. Tai yra 70 000 000 000 000 000 000 000.

Daugelio žvaigždžių amžius nuo 1 iki 10 milijardų metų. Kai kurių žvaigždžių amžius siekia 13,7 milijardus metų, t.y. numanomą Visatos amžių.

Pagal dydį žvaigždės labai įvairios – nuo nedidelių neutroninių žvaigždžių (faktiškai mirusių žvaigždžių) ne didesnių nei miestas iki superdidelių, tokių kaip Šiaurės žvaigždė, kurios yra milijonus kartų didesnės nei Saulė. Daug žvaigždžių gravitaciškai yra susijusios su kitomis žvaigždėmis ir sudaro binarines žvaigždes.

Žvaigždės nėra tolygiai pasklidusios Visatoje, o susibūrusios į grupes, vadinamas galaktikomis. Tipiška galaktika susideda iš šimtų milijardų žvaigždžių.

[taisyti] Žvaigždžių susidarymas ir evoliucija

Pagrindinis straipsnis: Žvaigždžių evoliucija

Žveigždės susidaro molekuliniuose debesyse, dideliuose šiek tiek didesnio tankumo materijos tūriuose. Mlekuliniai debesys daugiausiai yra sudaryti iš vandenilio ir helio (apie 23–28%) bei trupučio sunkesniųjų elementų.

Žvaigždės formuojasi traukiantis šiems debesims. Šį traukimąsį (kitaip vadinamą gravitacinį kolapsą) gali sukelti įvairūs veiksniai: molekulinių debesų tarpusavio susidūrimai, galaktikų susidūrimai, artimi supernovų sprogimai.

[taisyti] Klasifikacija

Pagrindinis straipsnis: Spektrinė klasifikacija

Dažniausiai naudojama MK (arba Jorko) spektrinė klasifikacija, įvesta apie 1943-uosius metus. Žvaigždės klasifikuojamos nuo karščiausios iki vėsiausios ir žymimos raidėmis O, B, A, F, G, K, M, kur O klasės žvaigždės karščiausios, o M – vėsiausios.

Kiekviena klasė dar suskaidyta į 10 poklasių, numeruojamų nuo 0 (karščiausi) iki 9 (šalčiausi).

Pavyzdžiui, Saulė klasifikuojama kaip G2V žvaigždė, kur G reiškia spektrinę klasę, 2 – poklasį, o V – šviesio klasė, rodo priklausomybę pagrindinei žvaigždžių sekai HR diagramoje.

[taisyti] Energijos šaltinis

Pagrindinis žvaigždžių energijos šaltinis – branduolių sintezės reakcijos. Priklausomai nuo žvaigždės sandaros ir masės, sintezės reakcijos skirstomos į protono-protono (pp) ir anglies-azoto-deguonies (CNO ciklas) reakcijos, kurių metu vandenilį paverčia heliu.

Protono-protono grandininės reakcijos vyksta Saulės tipo žvaigždėse ir mažesnėse.