Cinkas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Cinkas (Zn) | |
|---|---|
 |
|
| Periodinė grupė | |
| Atomo numeris | 30 |
| Išvaizda |
pilkas, melsvo atspalvio |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
65,409(4) а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
135 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
906,4 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Ar] 3d10 4s2 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
131 pm |
| Jono spindulys |
? pm |
| Elektroneigiamumas |
1,65 (pagal Paulingą) |
| Elektrodo potencialas |
? |
| Oksidacijos laipsniai |
2 |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
7,14 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
25,39 J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
116 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
692,68 K |
| Lydymosi šiluma |
7,32 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
1180 K |
| Garavimo šiluma |
123,6 kJ/mol |
| Molinis tūris |
9,17 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
šešiakampė |
| Gardelės periodas |
? Å |
Cinkas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Zn (lot. zincum), eilės numeris 30.
[taisyti] Biologinė reikšmė
Cinkas padeda skaidyti angliavandenius, skatina ląsteles atsinaujinti. Daugiausiai cinko netenkama prakaituojant.
Jo gausu virtoje mėsoje, ypač jautienoje, fermentiniame sūryje, riešutuose, egzotiniuose vaisiuose, grybuose, kiaušiniuose, žuvyse, kviečių gemaluose ir austrėse. Daugiausiai cinko yra jūros gėrybėse.
Rekomenduojama cinko paros norma – 15 mg.
 |
Šis straipsnis apie cheminį elementą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
