Antanas Marijošius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antanas Marijošius (1881 m. spalio 1 d. Agelaičių k. (Betygalos valsč., Raseinių apskr.) – 1957 m. gruodžio 31 d. Kaune) – vargonininkas, chorvedys, pedagogas.
[taisyti] Biografija
Iš pradžių vargonuoti mokėsi pas vargonininką Lukošių Raseiniuose, 1899 – 1901 m. lankė Juozo Naujalio vargonininkų kursus Kaune.
Nuo 1902 m. vargonininkavo lietuvių parapijoje Carskoje Selo netoli Peterburgo. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą vargonininkavo Panevėžyje, suorganizavo chorą ir surengė koncertų Panevėžyje, Vilniuje ir kitur.
Nuo 1923 m. vadovavo „Kanklių“ draugijos chorui (30 dalyvių) Telšiuose, dėstė mokytojų seminarijoje ir vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnazijoje, vadovavo moksleivių chorams ir rengė koncertus. Vėliau vadovavo Panevėžio kultūros draugijos „Aido“ chorui, Radviliškio ir Šiaulių miestų chorams.
1937 m. Panevėžyje vykusios dainų dienos chorų varžybose su Radviliškio šaulių choru laimėjo pirmąją vietą. Su chorais dalyvavo visose Lietuvos dainų šventėse Kaune: 1924 m. – su Telšių „Kanklių“ choru, 1928 m. – su Radviliškio bažnytiniu choru, 1930 m. – su Šaulių sąjungos Radviliškio choru, kurį parengė ir 1938 m. Klaipėdoje vykusiai dainų šventei.
1948 – 1953 m. – Kauno vaikų muzikos mokyklos mokytojas ir choro vadovas. 1939 m. apdovanotas „Šaulių žvaigžde“. Išaugino tris sūnus muzikus: Vytautą, Romaną ir Bronių.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
