Azoto monoksidas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Azoto monoksidas | |
|---|---|
 |
|
| Bendra informacija | |
| Sisteminis pavadinimas | |
| Kiti pavadinimai | |
| Cheminė formulė | NO |
| SMILES | |
| Molinė masė | 30,00061 g/mol |
| Išvaizda | bespalvės dujos |
| CAS numeris | 10102-43-9 |
| Savybės | |
| Tankis ir agregatinė būsena |
1,34 g/dm3, dujos 1,3x103kg/m-3, skystis |
| Tirpumas vandenyje | |
| Lydymosi temperatūra | -163,6 °C |
| Virimo temperatūra | – 151,7 °C |
| Rūgštingumas | |
| Valentingumas | |
| Klampumas | |
| Struktūra | |
| Molekulinė forma | linijinė |
| Dipolio momentas | 0,15 D |
| Simetrijos grupė | |
| Pavojus | |
| Pagrindiniai pavojai | |
| ES klasifikacija | toksinė, ėdi medžiaga |
| NFPA 704 |
0
3
2
OX
|
| Žybsnio temperatūra | |
| R-frazės | R23, R24, R25, R34, R44 |
| S-frazės | S23, S36, S37, S39 |
| RTECS numeris | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi oksidai | diazoto monoksidas azoto dioksidas diazoto trioksidas diazoto tetroksidas diazoto pentoksidas |
| Giminingi junginiai | azoto rūgštis nitrinė rūgštis |
| Giminingos grupės | |
Azoto monoksidas – cheminis junginys, kurio formulė yra NO, dujos. Neturėtų būti painiojamas su diazoto monoksidu N2O ar azoto dioksidu NO2.
Azoto monoksidas yra svarbus biomediatorius žinduolių organizme, įskaitant žmogų, taip pat ir nuodingas oro teršalas.
Azoto monoksido molekulė yra laisvasis radikalas, todėl labai reaktingas. Ore reaguoja su deguonimi, susiformuoja azoto dioksidui.
Turinys |
[taisyti] Biologinė reikšmė
Azoto monoksidas dalyvauja įvairiuose biologiniuose procesuose, įskaitant kraujagyslių išplėtimą, plaukų ciklo modifikavimą, erekciją; aukštumose gyvenančių žmonių organizmuose NO gaminamas didesniais kiekiais, taip išvengiant hipoksijos. NO taip pat išskiriamas žmogaus imuninės sistemos makrofagų bei neutrofilų, kadangi jis yra nuodingas bakterijoms ir kitiems žmonių patogenams, nors daugelis patogeniškų bakterijų jau yra įgiję atsparumą. NO taip pat naudingas gydantis apsinuodijus parakvatu (piktžolių naikinimo chemikalas).
Augaluose NO gaminamas keliais būdais, veikia kaip mediatorius.
[taisyti] Pritaikymas technikoje
Nors tiesioginis NO panaudojimas yra santykinai mažas, jis pagaminamas dideliais kiekiais azoto rūgšties iš amoniako sintezėje (Ostvaldo procesas). Naudojamas puslaidininkių pramonės procesuose. Gali būti naudojamas polimerų paviršiaus radikalams aptikti.
[taisyti] NO aplinkoje
Termodinaminiu požiūriu, NO yra nestabilus, linkęs virsti į O2 ir N2, nors be katalizatorių tokia reakcija yra labai lėta. Norint susintetinti NO iš molekulinio azoto bei deguonies, reikalingos labai aukštos temperatūros, virš 1000 °C (endoterminė reakcija). Pagrindinis natūralus azoto monoksido šaltinis atmosferoje yra žaibas. Vidinio degimo variklių naudojimas smarkiai padidina šio junginio kiekius aplinkoje (viena iš automobilių katalizatorių funkcijų yra paversti NO į deguonį ir azotą).
Azoto monoksidui (taip pat ir kitiems azoto oksidams) esant ore ir reaguojant su drėgme, gali susiformuoti azoto rūgštis, kuri patenka į kritulius (rūgštusis lietus). NO taip pat naikina stratosferos ozono sluoksnį.
[taisyti] Reakcijos
Esant deguoniui, NO virsta NO2:
- 2NO + O2 → 2NO2
Vandenyje NO reguoja su deguonimi ir vandeniu, susiformuojant HNO2, manoma, kad vyksta tokia reakcija:
- 4 NO + O2 + 2 H2O → 4 HNO2
NO reaguoja su fluoru, chloru ir bromu, susiformuojant nitrozilo halidams, pvz., nitrozilo chloridui. Gali reaguoti taip pat su jodu, tačiau pastarasis junginys labai trumpalaikis (nestabilus).
- 2NO + Cl2 → 2NOCl
[taisyti] Gamyba
Laboratorijoje naudojama azoto rūgšties redukcijos reakcija:
arba:
- 2 NaNO2 + 2 NaI + 2 H2SO4 → I2 + 4 NaHSO4 + 2 NO
- 2 NaNO2 + 2 FeSO4 + 3 H2SO4 → Fe2(SO4)3 + 2 NaHSO4 + 2 H2O + 2 NO
- 3 KNO2(l) + KNO3 (l) + Cr2O3(s) → 2 K2CrO4(s) + 4 NO (g)
(čia l – skystis, s – kietoji agregatinė būsena, g – dujos).
Pramonėje gaminama oksiduojant amoniaką 750–900 °C (paprastai 850 °C) temperatūroje, naudojant platiną kaip katalizatorių:
- 4NH3 + 5O2 → 4NO + 6H2O
Nekatalizuojama O2 ir N2 reakcija, kuriai reikalinga aukšta temperatūra (kaip žaibo) nėra paplitusi pramonėje:
- N2 + O2 → 2NO
 |
Šis chemijos straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
