Lydymosi temperatūra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Medžiaga | Θ [°C] |
|---|---|
| Etanolis (C2H5OH) | -114 |
| Gyvsidabris | -38,36 |
| Vanduo | 0 |
| Benzolas | 5,5 |
| Naftalinas | 80 |
| Siera | 113 |
| Cina | 231 |
| Švinas | 327,4 |
| Aliuminis | 658 |
| Valgomoji druska | 801 |
| Sidabras | 960,8 |
| Auksas | 1 064 |
| Varis | 1 084 |
| Geležis | 1 536 |
| Platina | 1 773,5 |
| Volframas | 3 422 |
Lydymosi temperatūra – temperatūra, kurioje medžiaga lydosi, tai yra agregatinė būsena pasikeičia iš kietos medžiagos į skystį. Lydymosi temperatūra priklauso nuo medžiagos ir labai nedaug nuo slėgio. Lydymosi temperatūra išlieka pastovi viso lydymosi proceso metu ir grynų medžaigų atveju sutampa su užšąlimo temperatūra. Dėl priemaišų, skiediklių likučių lydymosi temperatūra paprastai yra mažesnė.
Atvirkščias lydymuisi procesas yra kristalizacija, todėl katais lydymosi teperatūra vadinama kristalizacijos temperatūra.
[taisyti] Priklausomybė nuo slėgio
Nors lydymosi temperatūra ir priklauso nuo slėgio, tačiau labai nedaug: norint lydymosi temperatūrą pakeisti 1 kelvinu, slėgį reikia padidinti vidutiniškai 100 atm.
[taisyti] Reikšmė
Ledo lydymosi (tirpimo) temperatūra turi didelę reikšmę biologijoje ir orams. Pagal lydymosi temperatūrą taip pat galima identifikuoti tam tikras chemines medžiagas. Žemesnė tirpalų lydymosi temperatūra lemia tai, kad ledą galima tirpdyti druska.
[taisyti] Nustatymas
Apytikslį matavimą galima atlikti naudojant termometrą ir lydant bandinį bei stebint kokioje temperatūroje tai vyksta.
