Barsukas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Meles meles | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Barsukas (Meles meles) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
||||||||||||||
 Barsuko paplitimo arealas |
Barsukas (lot. Meles meles, angl. Eurasian Badger, vok. Der Dachs) – stambiausias kiauninių šeimos atstovas, nors į kiaunę mažai panašus. Paplitęs Europoje ir Azijoje.
Turinys |
[taisyti] Išvaizda
Snukis baltai juodai dryžuotas, kas neleidžia jo sumaišyti su kitais gyvūnais. Dryžiai eidami nuo snukio link kūno susilieja į pilką (širmą) atspalvį. Kūno dydis ir masė varijuoja priklausomai nuo gyvenamos teritorijos (masė – 8-20 kg; kūno ilgis – 56-90 cm). Pietinėje arealo dalyje (Ispanija, Portugalija, Italija) barsukai yra mažesni ir lengvesni, tuo tarpu Anglijoje ar Airijoje fiksuojama didžiausia masė ir dydis. Kojos trumpos, stiprios, su ilgais ir tvirtais, rausti pritaikytais nagais.
[taisyti] Gyvenamoji aplinka ir žiemos miegas
Barsukai gyvena miškuose, šlaituose, kartais krūmuose, ganyklose ir net pievose, bet arti miško. Mėgsta ramybę. Veiklus sutemose ir naktį. Maždaug gruodį įminga ir miega iki kovo mėnesio, tačiau miegas nėra gilus, kartais, kai nešalta, išeina iš urvo. Guolis – iš sausų lapų ir žolių. Žiemą nesimaitina, naudodami sukauptas riebalų atsargas. Pavasarį per žiemą susitrynusią guolio paklotę išstumia iš urvo ir užverčia žemėm.
[taisyti] Bendruomeniškumas
Barsukai gyvena grupėmis sudarydami monogamines šeimas. Anglijoje tokios šeimos vadinamos klanais (clan). Vidutiniškai šeimoje būna šeši suaugę individai bei tų metų jaunikliai. Gyvūnų skaičius šeimoje priklauso nuo nuo maisto kiekio aplikinėse teritorijose. Šiltesnio klimato teritorijose barsukai neretai gyvena po vieną ar poromis. Šeimos galva – patinas veja šalin svetimus barsukus, kai tie per daug prisiartina prie urvo.
Šeimos nariai vieni kitus skiria pagal kvapą, kurį skleidžia prakaito liaukos.
[taisyti] Urvų kolonijos
Barsukai kasa sudėtingas urvų sistemas, lietuviškai vadinamas urvų kolonijomis arba tiesiog urvynais. Pasitaiko šimtamečių urvynų, kurie po žeme sudaro sudėtingą labirintų sistemą su daug išėjimų į žemės paviršių, lietuvškai vadinamų landų. Tokioje urvų kolonijoje neretai gyvena ne tik ne viena barsukų šeima, bet kartu ir lapės ar usūriniai šunys. Didelės urvų kolonijos ypatingai reikalingos šaltesnio klimato zonose, kadangi atėjus žiemai barsukai geriau apsisaugo nuo šalčio susiburdami kartu giliai po žeme, kur nepasiekia šalnos. Urvuose ir prie jų labai švaru, nėra nei maisto atliekų, nei išmatų. Urvuose praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį.
Barsukai atsargūs – prieš išlysdami iš urvo iškiša galvą, gerai pasiklauso, apsiuosto ar nėra ko įtartino ir tik tuomet išlenda.
[taisyti] Mityba
Mityba labai įvairi. Nors barsukas priklauso plėšriesiems žinduoliams, tačiau ne mažą dalį maisto raciono sudaro augalinis maistas – uogos, vaisiai, sėklos, šaknys. Lietuvoje pagrindinis maistas yra peliniai graužikai, varliagyviai, paukščių jaunikliai, moliuskai, sliekai, kartais net dvėseliena. Taip pat minta vabzdžiais ir jų lervomis, kurmiais. Ėda daug, todėl iki žiemos labai nutunka.
Maisto ieškantis barsukas nukeliauja labai daug, bet visuomet tais pačiais takeliais. Maisto gausioje teritorijoje barsukas vaikšto 2 km spinduliu. Sliekų ieškodamas išeina pasivaikščioti net 10 valandų. Medžioja dažniausiai sutemus. Mato prastai, todėl pasikliauja gera uosle ir klausa.
[taisyti] Dauginimasis
Poravimosi laikotarpis – nuo vasario iki spalio, dažniausia poruojasi rugsėjį. Kartais pora lieka ištikima visam gyvenimui. Gimsta iki 4 jauniklių. Specialiai parengtame guolyje jaunikliai praleidžia 8 svaites, misdami motinos pienu. Dviejų mėnesių išlenda iš urvo, pieną žinda iki 4 mėnesių.
[taisyti] Barsukai Lietuvoje
Paplitę visoje Lietuvoje, bet ne gausiai. 1997 metais užregistruota apie 2500 individų. Priešų barsukai turi nedaug, t.y. vilkai ir lūšys. Lietuvoje medžiojamas, bet tik atsitiktinai, kadangi kailis nėra ypač vertinamas.
