Bronius Sližys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bronius Sližys (1920 m. spalio 7 d. Traupyje (Anykščių raj.) – 1987 m. gruodžio 7 d. Vilniuje) – vargonininkas, choro dirigentas ir pedagogas.
[taisyti] Biografija
Pirmąsias muzikos žinias gavo iš savo tėvo vargonininko Petro Sližio. 1937 m. pradėjo vargonininkauti Leliūnuose, kartu lankė Konrado Kavecko vadovaujamus vargonininkų kursus Kaune. Vėliau kurį laiką vargonininkavo Vilijampolėje. 1940 m. įstojo į Kauno konservatoriją, kur vargonuoti mokėsi pas Zigmą Aleksandravičių ir kartu lankė suaugusiųjų gimnaziją. 1944 – 1948 m. vargonų studijas tęsė pas Nikodemą Martinonį, pas jį mokėsi ir chorvedybos meno.
Nuo 1948 m. – Šiaulių muzikos mokyklos choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas, 1949 – 1953 ir 1967 – 1970 m. – moksleivių choro studijos vadovas. Chorą parengė Šiaulių miesto ir respublikinėms dainų šventėms, dalyvavo konkursuose ir koncertuose, išugdė visą būrį jaunųjų chorvedžių.
1948 – 1956 m. kūrybiškai dirbo su Šiaulių medicinos mokyklos merginų choru ir vokaliniais ansambliais. Chorą parengė 1950 ir 1955 m. respublikinėms dainų šventėms, dalyvavo koncertuose. Buvo daugelio Šiaulių miesto mėgėjų chorų vadovas: gamybinio susivienijimo „Elnias“, medicinos darbuotojų, statybos tresto, saldainių fabriko „Rūta“, Juliaus Janonio vidurinės mokyklos, Pedagoginio instituto ir kt. Daugiau kaip 15 metų vadovavo Šiaulių pieno kombinato ir „Vairo“ gamyklos jungtiniam mišriajam chorui. Kiekvienai miesto ir respublikinei dainų šventei parengdavo po 2–3 chorus, kurie konkursuose dažnai pelnydavo ir prizines vietas. Pedagogas buvo Šiaulių miesto dainų švenčių organizatorius ir dirigentas, respublikinių dainų švenčių konsultantas.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
